Hepatologija. Autoimuninio hepatito ypatumai nėštumo metu 

Gyd. rezidentė Gabija Žemgulytė, doc. dr. Vitalija Petrenkienė,

LSMUL Kauno klinikų Gastroenterologijos klinika

Autoimuninis hepatitas (AIH) – tai reta (ORPHA:2137) lėtinė uždegiminė kepenų liga, kurios patogenezė nėra iki galo aiški. Ligai būdinga padidėjusi kepenų transaminazių, imunoglobulino G (IgG) koncentracija bei kraujo serume nustatomi autoantikūnai. I tipo AIH būdingi branduolio antigenų antikūnai (ANA), antikūnai prieš lygiuosius raumenis (ASMA), o II tipo – antikūnai prieš inkstų / kepenų mikrosomas (anti-LKM1) ir (arba) antikūnai prieš I tipo kepenų citoplazmos antigeną (anti-LC1). Sergant AIH, histologiškai portiniuose traktuose nustatoma limfocitinių infiltratų, kurie plinta į skiltelę, matyti hepatocitų „rozečių“ formavimasis [1]. Ligos gali varijuoti nuo besimptomės formos ar ūminio hepatito iki kepenų cirozės. AIH gydomas imunosupresiniais vaistais ar jų deriniais – prednizolonu ir azatioprinu. Liga gali išsivystyti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai būdinga reprodukcinio amžiaus moterims. Esant tinkamai ligos kontrolei, vis daugiau moterų sėkmingai pastoja ir tęsia AIH gydymą nėštumo metu. Vis dėlto nėštumo eiga, sergant AIH, gali komplikuotis ir sukelti nepalankias išeitis motinai bei vaisiui, taip pat galimas pogimdyminis AIH paūmėjimas [2].

AIH eiga nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu

Plačiau skaitykite žurnale GASTROENTEROLOGIJA IR HEPATOLOGIJA, 2024 m.

pixabay.com iliustracija