Rimantė KOROLIOVA, „Gintarinės vaistinės“ tinklo vaistinės vedėja, „Lietuvos metų vaistininkas 2023“ finalinio etapo dalyvė (Kaunas)
Knygos
Knygų parsinešu iš Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos padalinio Žaliakalnyje. Dažniausiai pasikliauju bibliotekininkės rekomendacijomis, niekada neteko nusivilti.
1. Colm Toibin „Magas“. Šią knygą man taip pat rekomendavo minėtos bibliotekos darbuotoja. O dabar, jau perskaičiusi, ją visiems rekomenduoju ir aš. Tai išskirtinė, puikiai parašyta knyga apie garsųjį rašytoją Tomą Maną.
Iki tol galvojau, kad biografinės knygos nuobodžios, nelabai patraukiančios skaitytoją. Bet perskaičius šią knygą mano nuomonė apie tokius kūrinius smarkiai pasikeitė.
Tiesa, tai ne greito skaitymo knyga – įveikinėjau ją neskubėdama, įsigilindama į visas detales, padarydama pertraukų, kad kuo labiau įsigilinčiau į tai, kas rašoma, kad ko nors nepraleisčiau. Tai išties ypatingas kūrinys, kuris nepalieka abejingų.
Iki tol apie rašytoją Tomą Maną žinojau palyginti nedaug – kad tai vokiečių kūrėjas, talentingas žmogus, lankęsis Nidoje, kur įkurtas ir veikia Tomo Mano muziejus. Ši knyga atskleidė visą jo gyvenimą, jo asmenybės išskirtinumus, jo šeimos istoriją, tai, ko iki tol nežinojau. T. Manas buvo homoseksualus, bet turėjo ir gausią šeimą. Turbūt svarbiausia tai, kad šeimoje abu su žmona jautėsi laimingi, sugebėjo vienas prie kito prisitaikyti. Taigi ši knyga tapo man tarsi literatūriniu atradimu.
2. Daugiausia domiuosi istoriniais detektyvais, ir štai neseniai atradau amerikiečių rašytoją Phillipą Kerrą, parašiusį ne vieną istorinį detektyvą. Jo knyga „Bedvasis“ man ypač patiko įtaigiai atskleista Antrojo pasaulinio karo istorija, konkrečiai – Katynės žudynės. Kartais buvo net kraupu skaityti, bet tai tik įrodo autoriaus meistriškumą. Mėgstu knygas, kurios yra „pilnos“ ir „sodrios“. Be abejo, daug kas priklauso ir nuo vertėjo, todėl knygų vertėjams, ir ypač šio istorinio detektyvo vertėjams, galiu ištarti daug pagiriamųjų žodžių, nes ne kiekvienas sugeba išversti taip profesionaliai, kad skaitai ir negali nuo knygos atsitraukti.
3. Noriu išskirti ir vokiečių rašytojo Folkerio Kučerio (Volker Kutscher) knygų ciklą apie komisarą Gereoną Ratą – „Babilonas Berlynas“, „Tyli mirtis“ ir „Šlapia žuvis“. Pagal jo kūrinius sukurtas vienas populiariausių pasaulyje istorinis kriminalinis serialas „Babilonas Berlynas“, kurį rodė ir Lietuvos televizija. Serialo dar nežiūrėjau, bet ateityje būtinai pažiūrėsiu.
Kuo ypatingos minėtos knygos? Tai nėra paprasti detektyvai. Tarkim, nuo garsiosios detektyvų autorės Agatos Kristi kūrinių Folkerio Kučerio knygos skiriasi kaip diena ir naktis. Nors Agatos knygos man irgi labai patiko, bet šio autoriaus kūryba yra kur kas intelektualesnė. Daug sužinai ne tik apie tai, kas įvyko, bet ir apie to laikmečio ypatumus, žmonių išgyvenimus, jausmus, potyrius, mąstymą. Serialas vertas dėmesio ir dėl to, kad skamba išskirtinio grožio muzika, beje, dainuoja ir lietuvių kilmės dainininkė, kuri tam tikruose epizoduose dar ir vaidina.
Kino filmai
Filmus mėgstu, jeigu patiko, galiu žiūrėti dar ir dar kartą.
„Žiedų valdovas“ (režisierius Peter Jackson). Šią fantastinę veiksmo filmų trilogiją esu žiūrėjusi ne kartą ir ne du, ir dar su malonumu žiūrėčiau. Nepasakysiu nieko naujo – tą patį turbūt patvirtintų visi, kurie šį serialą matė. Mane šis serialas tiesiog įtraukė ir turbūt niekada nebepaleis.
Noriu paminėti filmą, kurio dar nesu mačiusi, bet būtinai pasižiūrėsiu. Tai filmas, pastatytas pagal knygą „Ten, kur gieda vėžiai“ (filmo režisierė Olivia Newman). Neabejoju, kad jis man labai patiks, nes skaičiau knygą, kuri paliko didžiulį įspūdį. Bus įdomu palyginti knygą ir kino filmą. Nors, teisybė, kai kurie filmai palieka mažesnį įspūdį, nei perskaitytos knygos. Pavyzdžiui, filmas „Keliautojo laiku žmona“ (režisierius Robert Schwentke), pastatytas pagal to paties pavadinimo knygą, mane šiek tiek nuvylė…
Teatras
Viskas priklauso nuo to, kokį teatrą renkiesi: jei eisi į „Domino“ teatro pastatymus, linksmai praleisi laiką, bet gilios prasmės juose ieškoti neverta… Jei pasirinksi kitokio formato spektaklį, pasisemsi kitų patirčių.
1. „Akmenys jo kišenėse“ (Kauno kamerinis teatras, režisierius Gytis Padegimas). Į šį spektaklį ėjome su dukra. Aktorių vaidyboje apstu komedinių elementų, šmaikštus siužetas, daug juoko ir įvairiausių jausmų. „Susvetimėjimas, vienybės, orumo, bendruomeniškumo stoka yra tie akmenys mūsų kišenėje, kurie traukia mus į dugną“, – teigia režisierius, ir negali su juo nesutikti…
2. „Gyvuliai“ (Kauno kamerinis teatras, režisierė Goda Simonaitytė). Į šį spektaklį ėjome su dar nepilnamečiu sūnumi (spektaklis skirtas 8–12 klasių moksleiviams). Spektaklis teatre rodomas nedažnai, todėl teko ilgokai palaukti, kol gavome bilietus. Labai patiko visi šio teatro aktoriai ir pastatymai, nudžiugino ir spektaklis „Gyvuliai“, kuriame atspindimas realus paauglių, jaunimo gyvenimas. Atrodo, paprastas siužetas, bet kaip įtaigiai aktoriai perteikia jausmus, charakterį, paauglių vidines dramas, išgyvenimus! Kartais labai daug pasako ir nutylėjimai… Akivaizdu, kad tas pačias paaugliškas problemas vienaip vertina jaunimas, kitaip – tėvai. Paaugliams svarbesni vieni dalykai, vyresniems – kiti. Spektaklis labai patiko ir man, ir sūnui.
3. Baletas „Dezdemona“ (Anželikos Cholinos šokio teatras). Į režisierės ir choreografės Anželikos Cholinos statomą baletą „Dezdemona“ Kauno valstybiniame muzikiniame teatre mane pakvietė draugė. Prisipažinsiu – ėjau be didelio noro, nes nesu didelė šokio meno gerbėja, neįsivaizdavau, kuo šokis gali pakerėti. Tačiau „Dezdemona“ pranoko visus mano lūkesčius! Jau po keliolikos minučių pasijutau pavergta šokio! Niekada nebūčiau patikėjusi, kad kūnas gali būti toks išraiškingas, kad judesiais, be žodžių įmanoma tiek daug pasakyti! Tiesiog negalėjau nuo scenos atitraukti akių. Ir muzika nuostabi… Tai buvo tiesiog euforinis vakaras.
Pomėgiai
1. Slidinėjimas. Kaip dauguma lietuvių, žiemą tradiciškai su šeima vykstame slidinėti. Kartą pabandėme ir užsikrėtėme šiuo „virusu“. Nesu superinė slidininkė, todėl vyras ir vaikai renkasi sudėtingesnes trasas, o aš pramogauju paprastesnėse. Beje, dukra Ūla – profesionali laipiotoja uolomis, Lietuvos rinktinės narė, tad jai fizinės ištvermės netrūksta ir slidinėjimo trasose.
2. Joga. Jogą lankau jau gal 20 metų. Šį užsiėmimą pasirinkau visiškai atsitiktinai – kai kilo sveikatos problemų dėl užsitęsusio nugaros skausmo ir jas norėjau išspręsti be vaistų. Gydytoja kadaise man pasakė: jeigu nuolat nesportuosi, jei mankšta netaps tavo kasdienio gyvenimo dalimi – nieko gero nesitikėk. Tad geriau pradėk nuolat mankštintis dabar, kad senatvėje netektų gailėtis. Taip ir įsitraukiau į kasdienį sportą… Ir galiu patvirtinti, kad specialiais pratimais kol kas pavyksta galynėtis su skausmais, apsieinant be vaistų. Sportuoju kur tik galiu, ir per atostogas, visada su savimi vežiojuosi kilimėlį.
3. Plaukimas. Turiu abonementą į baseiną, kuris visai netoli mano namų. Kai negaliu vykti į jogos užsiėmimus, skubu į baseiną.
Citatos, gyvenimo kredo
1. Niekada neturėk išankstinės nuomonės, nes ji gali būti neteisinga. Man taip pasitaikę ne kartą – esu prieš kažką nusiteikusi, o vėliau paaiškėja, kad mano išankstinės nuostatos mane klaidino. Tą patį galima pasakyti ir vertinant kitus žmones, su kuriais susipažįsti, nes ilgiau pabendravus nuomonė gali smarkiai pasikeisti.
2. Pesimizmas – ne draugas. Ne kartą esu įsitikinusi, kad pesimizmas gyvenimą gali smarkiai apkartinti. Kas iš to, kad žmogus nervinasi, jei nuo jo niekas nepriklauso, jei nieko negali pakeisti? Niūrias mintis reikėtų vyti kuo toliau. Viena mano kolegė – puiki vaistininkė, bet jai sunku dirbti su klientais. Kodėl? Nes viskas nusėda jos viduje. Ji per daug išgyvena dėl to, kuo skundžiasi vaistinės klientai. Nesakau, kad reikia būti abejingam kitų bėdoms, ligoms, problemoms, bet viską į save sugerti – didelė klaida.
3. Nuoširdumas. Aš darbe nepavargstu, nes labai myliu savo darbą, savo profesiją. Ir visus į vaistinę ateinančius klientus, kokie jie bebūtų. Todėl visada padarysiu viską dėl žmogaus, kuris į mane kreipiasi. Kuo galėsiu, tuo jam nuoširdžiai padėsiu. Akcentuoju tą ir jaunesniems kolegoms, dalinuosi su jais savo patirtimi, savo žiniomis. Tokia yra mūsų profesija. Toks pasirinktas gyvenimas…
Užrašė Virginija Grigaliūnienė