Dirbtinis intelektas ir jo gydymo galimybės skausmo medicinoje

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Emanuelio Levino konferencijų ir kultūros centre Kaune 2024 m. lapkričio 29 dieną vyko tarptautinė konferencija „Kaip įdarbinti dirbtinį intelektą sveikatos priežiūroje“. Išskirtinį renginį organizavo LSMUL Kauno klinikų Reabilitacijos klinika, Vidaus ligų klinika, LSMU Farmacijos fakultetas, Sveikatos inovacijų vystymo centras, Klinikinės medicinos ir farmacijos draugija. Informaciniai partneriai – „Lietuvos gydytojo žurnalas“, žurnalas „Farmacija ir laikas“ ir „Emedicina.lt“. Tai pirmoji tokia konferencija šalyje, pranešimus apie unikalias dirbtinio intelekto (DI) panaudojimo galimybes ir konkrečiai apie DI pritaikymą sprendžiant įvairius sveikatos sektoriaus klausimus rengė garsiausi moderniųjų technologijų ir inovacijų specialistai iš Lietuvos ir užsienio. Konferencijos prezidentė – LSMU prof. Loreta Kubilienė, sveikinimo žodžiu dalyviams konferenciją pradėjo LSMU Senato pirmininkė prof. Jūratė Macijauskienė.

Dirbtinis intelektas nuosekliai skinasi kelią į mūsų gyvenimą. O Lietuvoje, trūkstant sveikatos priežiūros darbuotojų, tuo pat metu auga ir pacientų lūkesčiai, todėl, anot prof. D. Macijauskienės, institucijos, organizacijos patiria spaudimą ne tik tenkinti pacientų ir visos visuomenės lūkesčius, bet ir nuolat gerinti, tobulinti savo veiklą. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atlikta kai kurių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų apklausa, net apie 70 proc. apklausos dalyvių patvirtino savo darbe naudojantys arba ketinantys naudoti dirbtinį intelektą, o tik apie 10 proc. atsakė, kad dar nėra šiuo klausimu tvirtai apsisprendę. Profesorės nuomone, iš didžiųjų mokslo ir technologijų transformacijų tikimasi greitos naudos, laukiama kuo greitesnės investicijų grąžos, bet būta ir nusivylimų – apskaičiuota, kad tik 30 proc. transformacijų yra laikomos sėkmingomis. Kita vertus, šalia naudos ir privalumų, naujosios technologijos yra neatsiejamos ir nuo grėsmių bei iššūkių, su kuriais gali tekti visiems mums susidurti. 

Tardama konferencijos atidarymo žodį prof. L. Kubilienė iškėlė klausimą – kas mūsų laukia ateityje? Į šį klausimą esą sunku rasti tikslų atsakymą, nes dirbtinis intelektas sparčiai įsilieja į visas sritis, tarp jų ir į sveikatos priežiūros, vaistų kūrimo, ligų modelių vadybos sektorius. Todėl, anot prof. Kubilienės, nesunku nuspėti, jog tiek mokslo, tiek visuomenės laukia labai įdomūs ir turiningi laikai.

Plačiau – „Skausmo medicina“, 2024 m. Nr. 2