Apie dažnai pasitaikančias ūmines ir lėtines infekcijas, jų gydymą, siekiant išvengti atsparumo antibiotikams, bei kitas aplinkybes kalbamės su šeimos gydytoju Jonu Kasčiu.
Ar dažnai šeimos gydytojo darbe susiduriate su pacientais, sergančiais kvėpavimo ligomis?
Ūminės ir lėtinės paūmėjusios kvėpavimo takų infekcijos yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į šeimos gydytojus. Tokių pacientų ypač padaugėja šaltuoju, drėgnuoju metų laiku, tai yra, rudenį, žiemą ir pavasarį. Galima sakyti, kas antras ar trečias tuo laiku šeimos gydytojo kabineto slenkstį peržengiantis žmogus turi kvėpavimo takų ligos simptomų: skundžiasi kosuliu, sloga, gerklės skausmu ar užkimimu, karščiavimu. Tai lemia daugelis priežasčių: šaltuoju sezonu susidaro palankios sąlygos kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjams (virusams, bakterijoms) daugintis, peršalimai ir saulės šviesos (vitamino D) stoka blogina imunitetą. Pavasarį imunitetą dar labiau silpnina išsekusios vitamino C atsargos. Dėl šių priežasčių šaltuoju metų laiku smarkiai padaugėja įvairių sezoninių kvėpavimo takų infekcijų, virusinių ir bakterinių, atvejų, paūmėja lėtinės kvėpavimo sistemos ligos.
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad kvėpavimo takų infekcijos užima pirmąją vietą pagal dėl mirties (priešlaikinės) ar dėl neįgalumo prarastų gyvenimo metų skaičių. Apatinių kvėpavimo takų infekcijos yra trečioji pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje po širdies ir encefalinių kraujagyslių ligų, o žemo ekonominio lygio šalyse – pirmoji.
Daugelyje kraštų ūminės kvėpavimo takų infekcijos yra dažniausia ambulatorinių konsultacijų, hospitalizacijos ir mirties priežastis. Pavyzdžiui, Čilėje vaikų ir suaugusiųjų mirčių priežasčių struktūroje šioms ligoms tenka atitinkamai antroji ir trečioji vietos. Įvairių autorių duomenimis, ūminės apatinių kvėpavimo takų infekcijos lemia iki 20 proc. postneonatalinių mirčių.
Kas dažniausiai sukelia kvėpavimo takų infekcijas?
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“, 2024 m. Nr. 6