Šeimos gydytojas Andrius Bleizgys turi didelį prašymą kolegoms

Gyd. Andrius Bleizgys (asmeninio archyvo nuotrauka)

Mieli kolegos specialistai, kurie gydote vėžiu sergančius pacientus!

Labai prašau: visiems savo pacientams pasiūlykite bent kartą per metus, o ypač – jau tik nustačius diagnozę, atlikti vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimą.

Suprantu, kad absoliučioje daugumoje atvejų tai būtų mokamas tyrimas (TLK šio tyrimo nekompensuoja), bet nors užsiminkite apie tą tyrimą. Juk šis tyrimas atliekamas daugumoje ASPĮ, spėju, kad stacionarinėse įstaigose turbūt visose. Juk tiems pacientams viso gydymo metu bus ne kartą atliekami kraujo tyrimai. Tad tikrai galima papildomai užsakyti dar vieną – 25-OH-vitamino D tyrimą. Dauguma pacientų tikrai sutiks sumokėti. Geriau tegul išleidžia šiek tiek pinigėlių šiam kraujo tyrimui, o ne kokiems nors stebuklingiems papildams ir visokiems šarlatanams.

Aš – šeimos gydytojas. PSP praktikoje vitamino D tyrimas irgi nekompensuojamas iš PSDF. Bet vitamino D stokos diagnostika ir gydymu užsiimu jau 15 metų. Teko konsultuoti daugybę įvairiomis ligomis sergančių pacientų, tarp jų ir onkologinius ligonius. Daugelis iš jų sutiko atlikti mokamą vitamino D tyrimą. Nepamenu nė vieno atvejo, kad vėžiu sergančiam mano pacientui (nevartojančiam vitamino D preparatų) būtų nustatyta normali vitamino D koncentracija…

Jokiu būdu neteigiu, kad vitamino D stoka yra pagrindinė vėžio priežastis ir visus vėžius pagydysime vien su vitaminu D! Tačiau ne viena vėžio forma siejama su vitamino D stoka. Yra įrodyta, kad vitamino D nepakankamumas gali skatinti lėtinio uždegimo persistavimą ir oksidacinį stresą, o šie procesai, kaip visi puikiai žinome, didina riziką susirgti piktybiniais navikais. Be to, vitaminas D (jo aktyvioji forma – kalcitriolis) yra imunomoduliatorius. Kas dar labai svarbu – yra duomenų, kad vitamino D stoka didina riziką, jog chemoterapija bus mažiau efektyvi ir/ar bus blogiau toleruojama.

Tad tikrai verta onkologiniam pacientui laiku nustatyti vitamino D stoką ir iškart pradėti gydymą (gydomosiomis vitamino D dozėmis), juolab kad vitamino D reikšmingo perdozavimo (kai atsiranda hiperkalcemija ir hiperkalciurija) rizika yra labai maža, o ir kontraindikacijų skirti didesnes vitamino D dozes beveik nėra.

Labai tikėtina, kad tokia taktika padėtų daugumai mūsų pacientų jeigu ne pasiekti geresnį atsaką į specifinį gydymą, tai bent pagerinti gyvenimo kokybę.

Pridėsime, kad tai labai svarbi informacija ir pacientams, ypač – besigydantiems onkologines ligas. Domėkitės, aiškinkitės, gilinkitės, kuo galėtumėte sau dar padėti, tarkitės su gydytojais, ir bendromis jėgomis linkime pasiekti kuo geresnių gydymo rezultatų.