Dr. Indrė Plėštytė-Alminė,
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas
Žmogaus mikrobiotos vystymasis ir jos poveikis sveikatai, ligoms pastarąjį dešimtmetį tapo viena svarbiausių mokslinių tyrimų sričių. Žarnyno mikrobiota formuojasi pirmaisiais gyvenimo metais ir šiuo laikotarpiu yra ypač pažeidžiama. Jos sudėtį lemia daugybė veiksnių, įskaitant gimdymo būdą, žindymo praktiką, antibiotikų vartojimą ir mitybą. Palyginti su žarnyno mikrobiota, duomenų apie bakterijų rūšių sudėtį plaučiuose yra daug mažiau. Esant poreikiui, mikrobiotą galima modifikuoti keliais mechanizmais, įskaitant pre-, post- ir sinbiotikais. Šiame straipsnyje apžvelgiami GOLF III tyrimo rezultatai, kurie pagrindžia žarnyno ir plaučių ašies svarbą kūdikių sveikatai.
Įvadas
Žmogaus mikrobiotos vystymasis ir jos poveikis sveikatai bei ligoms yra viena daugiausia per pastarąjį dešimtmetį tyrinėtų temų. Kiekvienas žmogaus gleivinės paviršius yra apgyvendintas daugiau ar mažiau sudėtingos ir įvairialypės mikrobiotos, kuri atlieka esminį vaidmenį formuojant imuninę homeostazę.
Žarnyno mikrobiota yra daugiausia tyrinėta žmogaus mikrobiomo dalis, nes yra didžiausia ir gali būti tiriama naudojant neinvazinius mėginių surinkimo metodus, tokius kaip išmatų analizė. Žmogaus žarnyno bakterijos sudaro didžiąją mikrobiotos dalį, apimančią daugiau nei 10¹³ ląstelių ir turinčią daugiau nei tris milijonus genų, palyginti, žmogaus genome yra tik apie 23 000 genų. Dabartinės žinios apie žarnyno mikrobiotą daugiausia gaunamos tiriant išmatų mikrobiotą, nes ją lengva gauti, joje yra didelis mikrobų kiekis (10¹¹–10¹² kolonijas formuojančių vienetų viename mililitre turinio) ir ji tinkamai atspindi storosios žarnos mikrobiotos sudėtį [1].
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2025 m. Nr. 1