Gyd. Ligita Pilkytė,
LSMU Kauno Klinikos, Imunologijos ir alergologijos klinika
Anafilaksija – tai ūminė, gyvybei pavojinga alerginė reakcija, kuriai būdingi greitai prasidedantys simptomai, apimantys skirtingas organų sistemas ir reikalaujantys skubios medicininės intervencijos. 2013 m. duomenimis, anafilaksijos dažnis svyravo nuo 1,5 iki 7,9 atvejų 100 000 gyventojų per metus. Europoje 1 iš 300 gyventojų gyvenime patiria anafilaksijos reakciją. 2023 m. sisteminės apžvalgos duomenimis, per pastaruosius dešimtmečius pasaulyje anafilaksijos dažnis išaugo ir siekia 46 atvejus 100 000 gyventojų per metus. Mažiausiai 30 proc. anafilaksiją patyrusių pacientų reakcija pasikartoja vieną ar daugiau kartų. Mirtingumas siekia 0,7–2 procentus.
Etiopatogenezė
Anafilaksija – tai sunki alerginė reakcija. Dažniausia vaikų anafilaksijos priežastis yra alergija maistui, pavyzdžiui, žemės riešutams, pienui, žuviai ir vėžiagyviams. Suaugusiesiems – vabzdžių nuodai, lateksas ir kai kurie vaistai. Dažniausios priežastys plačiau išdėstytos pirmoje lentelėje. Anafilaksijos riziką gali padidinti endogeniniai veiksniai, tokie kaip sisteminė mastocitozė, bronchinė astma arba hormonų pokyčiai, ir egzogeniniai veiksniai – infekcijos, psichologiniai sutrikimai, miego trūkumas, alkoholio vartojimas, fizinis krūvis, kuris gali būti labai įvairus – aerobiniai (širdies ir kraujagyslių sistemą lavinantys) pratimai, tokie kaip bėgiojimas, o kai kuriais atvejais net vaikščiojimas.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 4