Dr. Norbertas Černiauskas – Vilniaus universiteto istorikas, mokslininkas, išskirtinį dėmesį skiriantis sociokultūriniams veiksniams permainų laikais. Viena iš jo parašytų knygų – „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ – tai meniškai sudėliotos 15 dienų paprastų žmonių kasdienybės, patirčių, išryškinta riba, kurią peržengusi mūsų šalis niekada nebebuvo tokia kaip anksčiau.
Viename iš knygos skyrių „Sveikatos punktas“ istorikas savo žvilgsnį į nukreipia į žmogaus sveikatos reikalus – kūdikio gimimą ir jo motinos gyvybės išsaugojimo, sveikatos svarbą, medicinos tinklo Lietuvoje vystymosi stiprinimą, gyventojų sveikatos kultūros puoselėjimą. Dar vienu įdomiu akcentu tampa 1931 metais pradėjusių veikti ligonių kasų veiklos plėtimas ir stiprinimas, ne tik privalomojo pramonės darbininkų ir tarnautojų sveikatos draudimas, bet ir savarankiško ūkininkų bei jų darbininkų draudimo skatinimas, šios veiklos administravimo bei reglamentavimo vystymas, plėtimas, gydytojų veiklos priežiūros tvarka ir kiti dalykai.
SVEIKATOS PUNKTAS
Patyrusi 55-erių metų akušerė Stefanija Glemžaitė 1940 m. pradėjo pildyti naują standartizuotą darbo sąsiuvinį – Kupiškio sveikatos punkto dienyną. Glemžaitė dar iki Didžiojo karo buvo baigusi Sankt Peterburgo Marijos Fiodorovnos imperatoriškąją akušerijos mokyklą ir tarp kolegų netruko užsirekomenduoti kaip darbui atsidavusi profesionalė. Grįžusi į Lietuvą, Glemžaitė dar spėdavo užsiimti ir kraštotyra: rinko etnografinius eksponatus, užrašinėjo liaudies medicinos papročius, tautosaką, o dabar ėmėsi pildyti sveikatos punkto dienyną, kuriame registravo apsilankiusias pacientes. Birželio 1 d. Glemžaitė užrašė: 30 m. ūkininkė Akvilė Franckevičienė susilaukė antrojo vaikelio, kitą dieną 40 m. verslininkei Chavai Grimbilienei gimė mergaitė – jau ketvirtas vaikas šeimoje.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2025 m. Nr. 1