Jogilė tapo pirmąja paciente, kuriai Kauno klinikose vienos operacijos metu buvo atlikta ir kepenų transplantacija, ir skrandžio mažinimo operacija. Pacientė sirgo nutukimu, kurį lydėjo cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo spaudimas bei su metaboliniais sutrikimais susijusi steatozinė kepenų liga (MSKL), kuri sukėlė kepenų cirozę. „Atsižvelgus į situaciją, buvo nuspręsta taikyti kombinuotą chirurginį gydymą – kepenų transplantacijos metu atlikti ir skrandžio mažinimo operaciją“, – teigia operaciją atlikęs prof. Žilvinas Dambrauskas, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas.
Prof. Ž. Dambrauskas
Doc. Irena Valantienė, Kauno klinikų Gastroneterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė, prisimena, kad Jogilė į Kauno klinikas atvyko itin sunkios būklės. „Pacientė daugelį metų kovojo su nutukimu, į Kauno klinikas pateko dėl žymaus kepenų ir inkstų funkcijos nepakankamumo, kurį sukėlė toli pažengusi metabolinė kepenų cirozė“, – paaiškina gydytoja.
Doc. I. Valantienė
Doc. I. Valantienė pažymi, kad MSKL dažnai neturi jokių aiškių simptomų, todėl pacientai ilgą laiką gali nežinoti apie ligą. „Dažniausiai ji nustatoma atsitiktinai – kraujo tyrimuose pastebėjus padidėjusius kepenų rodiklius arba ultragarsu aptikus kepenų suriebėjimą, o atsiradę skundai, tokie kaip pilvo apimties didėjimas dėl skysčio kaupimosi, gelta ar kraujavimo iš virškinamojo trakto epizodai jau byloja apie toli pažengusią ligą, išsivysčiusią kepenų cirozę ir kepenų funkcijos nepakankamumą. Tokiu atveju vienintelis efektyvus gydymas yra kepenų transplantacija“, – paaiškina gydytoja.
Apsvarsčius visas gydymo galimybes nutarta pacientę įtraukti į kepenų transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. „Dėl ypatingai sunkios būklės Jogilė kepenų transplantacijos laukė Kauno klinikose – ją vargino dusulys, buvo būtina reguliariai nutraukti gausiai besikaupiančius skysčius pilve, krūtinplėvėje.Medikų pagrindinė užduotis buvo padėti moteriai sulaukti kepenų transplantacijos“, – sako doc. I. Valantienė.
Jogilė tinkamo donorinio organo sulaukė vos po mėnesio, tuo metu baimės ar abejonių dėl operacijos nejautė. „Viskas įvyko labai greitai, žinią priimiau ramiai. Kai sveikau ir atgavau jėgas ligoninėje, jaučiu daugiau emocijų nei tuomet, kai sužinojau apie laukiančią operaciją“, – atvirauja pacientė.
Nors atsiradus tinkamam donorui moters bendra būklė buvo labai sunki, tačiau kepenų transplantacijos operacija praėjo sklandžiai. „Organo transplantacijos operacija truko apie tris valandas, pavyko išvengti nenumatytų situacijų ar nesklandumų. Atkūrus pilną transplantuotų kepenų kraujotaką, įvertinus operacijos trukmę ir esant stabiliai pacientės būklei, bendru komandos sutarimu buvo priimtas sprendimas kartu atlikti ir skrandžio mažinimo operaciją“, – sako Kęstutis Urbonas, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas.
Literatūroje vis dažniau aprašomos kepenų transplantacijos pacientams, sergantiems trečiojo laipsnio nutukimu ir su tuo susijusiomis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo spaudimas, obstrukcine miego apnėja, kepenų pažeidimu ir ciroze dėl jų suriebėjimo. „Pacientams, kurių kūno masės indeksas viršija 32 ir kurie serga nutukimu bei su tuo susijusiomis ligomis, rekomenduojama kartu su transplantacija atlikti svorį mažinančią pakraštinę skrandžio rezekciją“, – aiškina prof. Ž. Dambrauskas.
Kauno klinikos – didžiausias morbidinio nutukimo gydymo centras Lietuvoje, kur kasmet atliekama 500-600 minimaliai invazyvių svorį mažinančių operacijų, tad šių pacientų gydymo metu sukaupta patirtis buvo panaudota atliekant ir pirmą kombinuotą kepenų transplantacijos bei pakraštinės skrandžio rezekcijos operaciją.
Jogilei operacijos metu pašalino didžiąją dalį skrandžio, paliekant siaurą, vamzdelio formos skrandžio likutį. Ši procedūra sumažina skrandžio talpą ir alkio hormonų gamybą, taip padedant pacientui efektyviai mažinti svorį. „Tokį skrandžio mažinimo būdą rekomenduojama atlikti kepenų transplantacijos metu, nes jis mažiau paveikia daugelio būtinų vaistų įsisavinimą, pavyzdžiui, imunitetą slopinančių medikamentų ir hormonų, kuriuos būtina vartoti po organų transplantacijos, taip pat mažiau veikia įvairių vitaminų bei mikroelementų rezorbciją, pacientams po šios operacijos galima atlikti įprastus skrandžio, dvylikapirštės žarnos ir tulžies latakų endoskopinius tyrimus“, – paaiškina profesorius Ž. Dambrauskas.
„Atlikus svorį mažinančią operaciją pacientams tampa lengviau kontroliuoti cukrinį diabetą, padidėjusį kraujospūdį ir dislipidemiją (kraujo riebalų koncentracijos pokyčius kraujo serume), todėl mažėja transplantuoto organo pažeidimas ir gerėja šių pacientų išgyvenamumas“, – priduria abdominalinės chorurgijos gydytojas K. Urbonas.
Jogilė dėkoja visiems Kauno klinikų medikams, prisidėjusiems prie jos gydymo. „Visi medikai atliko savo darbą ypatingai profesionaliai ir maloniai – už tai jiems ir esu dėkinga“, – sako moteris.
Kauno klinikos – vienas iš dviejų medicinos centrų Lietuvoje, kuriame atliekamos kepenų persodinimo operacijos. 2024 m. šalyje atlikta 20 kepenų transplantacijų, net 11 iš jų – Kauno klinikose. Nors kepenų transplantacijos metu bariatrinių operacijų taikymas yra naujas, sparčiai populiarėjantis metodas, jis nėra plačiai taikomas visuose centruose. Tik kai kurios specializuotos komandos, turinčios patirties tiek transplantologijoje, tiek bariatrijoje gali naudoti šią inovatyvią gydymo strategiją, siekdamos pagerinti kepenų transplantacijos rezultatus bei ilgalaikį pacientų išgyvenamumą.
Kauno klinikų informacija ir nuotraukos