Kodėl dar nenaudojame lėtinį skausmą kenčiančių pacientų kūno žemėlapio?

Neseniai buvo atliktas tyrimas, kuriuo, naudojantis didelės imties Jungtinės Karalystės biobanko duomenimis, siekta nustatyti veiksnius, lemiančius simptominio kelio sąnario osteoartrito (OA) išsivystymą. Anksčiau paskelbti Genome Wide Association Study rezultatai atskleidė, kad dažnai diagnozuojamas lėtinis išplitęs skausmas vertinamas kaip surogatinis (pakaitinis) centrinis, o kūno masės indeksas (KMI) – kaip surogatinis periferinis veiksnys. Naujojo tyrimo autoriai nustatė, kad periferinio komponento KMI poveikis buvo stipresnis. Kiti tyrimai rodo, kad periferiniai ir centriniai veiksniai gali turėti skirtingą poveikį skirtingose osteoartrito stadijose. Periferinis nocicepcinis skausmas yra svarbus OA, todėl šie duomenys turėtų dar labiau sustiprinti centrinių veiksnių svarbą OA.

Dauguma gydytojų nežino, kad centriniai veiksniai yra svarbūs sergant OA (ir esant bet kuriam kitam lėtiniam skausmui) ir kad šią informaciją jau galima panaudoti klinikinėje praktikoje priimant gydymo sprendimus. Turėtume sudaryti kūno žemėlapį kiekvienam lėtiniu skausmu sergančiam pacientui, kad būtų galima įvertinti skausmo paplitimą – nes šis vienintelis matas, kaip ne kartą įrodyta, yra geras surogatinis nociplastinio skausmo žymuo. Vieningai sutariama, kad skausmo plitimas yra labai svarbus nocicepcinio skausmo veiksnys. Daugelis OA ir kitų skausmo būklių tyrimų parodė, kad tik kūno žemėlapis gali būti labai veiksmingas nustatant skausmo reakciją į gydymą, nukreiptą į periferinius ar į centrinius veiksnius. Gydymo būdai, kurie pirmiausia veikia periferinius veiksnius, tikėtina, bus veiksmingesni asmenims, besiskundžiantiems lokalizuotu skausmu, o asmenys, kenčiantys skausmą keliose vietose, labiau tikėtina, kad reaguos į centrinio poveikio gydymą. Pacientai, kuriems dėl kelio sąnario OA atliekama protezavimas, daug dažniau reaguoja į lokalizuotą, o ne plačiai paplitusį skausmą. OA sergantiems pacientams, besiskundžiantiems išplitusiu skausmu, efektyvesnis yra duloksetinas – centrinio poveikio adjuvantinis analgetikas. Panašūs rezultatai rodo, kad  plačiai paplitęs skausmas prognozuoja prastesnį skausmo malšinimą po operacijos, pvz. histerektomija ir geresni rezultatai, kai taikomas gydymas centrinio poveikio analgetikais (pvz., duloksetinu), sergant kitomis lėtinio skausmo ligomis, pavyzdžiui, apatinės nugaros dalies skausmu.

Plačiau skaitykite žurnale SKAUSMO MEDICINA, 2024 m. Nr. 2