Ūminės kvėpavimo takų infekcijos yra vienos dažniausių ligų. Suaugusieji jomis serga 2–5 kartus per metus [1], vaikai – vidutiniškai 10 kartų [3]. Tai yra dažniausia nedarbingumo pažymėjimo išrašymo priežastis [2].
Vienas labiausiai ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis sergančius pacientus kamuojančių simptomų – kosulys. Tai gyvybiškai svarbus refleksas, valantis kvėpavimo takus ir saugantis nuo aspiracijos. Visgi patologiškai dažnas ir intensyvus kosulys vargina pacientą, blogina gyvenimo kokybę. Jis gali sukelti vėmimą, šlapimo nelaikymą, sinkopę, disfoniją, miego sutrikimus ir kitus nusiskundimus, lemiančius saviizoliaciją, socialinę atskirtį ar net depresiją [35]. Kosulys – dažna medicininė ir aktuali socioekonominė problema. Lėtinis kosulys vargina apie 10 proc. suaugusių asmenų visame pasaulyje [20], o bent kartą per mėnesį jo epizodus patiria net apie 35 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų [22]. JAV apskaičiuota, kad per metus maždaug 30 milijonų apsilankymų šeimos klinikose ar skubiosios pagalbos skyriuose priežastis yra kosulys [19].
Nors vietiniai ir tarptautiniai ekspertų sutarimai bei gydymo gairės nurodo, kad nuo ūminio kosulio antibakterinis gydymas skirtinas maždaug 10 proc., o nuo ūminio bronchito – 13 proc. atvejų, visgi antibiotikų nepagrįstai skiriama net 4–6 kartus daugiau (atitinkamai 41 ir 82 proc.) [4]. Neracionali antibiotikoterapija yra opi problema. Dėl visų šių priežasčių svarbu parinkti tinkamą, mokslu pagrįstą gydymą, siekiant didžiausios naudos ir mažiausios rizikos pacientui.
Kosulio etiologija ir patogenezė
Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2024 m. Nr. 7-8
freepik.com iliustracija