Sandra Šakinienė¹,³, Džilda Veličkienė¹,²,
¹LSMUL Kauno klinikų Endokrinologijos klinika;
²LSMU MA Endokrinologijos institutas;
³LSMU MA Medicinos fakultetas
Hormonai – endokrininės sistemos organų sintetinamos chemiškai aktyvios medžiagos, reguliuojančios organizmo fiziologinius procesus. Patekę į kraują hormonai pasiekia organus taikinius ir reguliuoja jų atliekamą funkciją [1, 2]. Hormonų balansui palaikyti endokrininė sistema daugeliu atvejų reguliuojama grįžtamuoju ryšiu: kai tam tikro hormono periferinė endokrininė liauka gamina per daug, atgalinio ryšio principu slopinama hormonų gamyba hipofizėje ir pagumburyje ir atvirkščiai. Ši sudėtinga sistema užtikrina optimalias sąlygas organizme vykstantiems fiziologiniams procesams. Sutrikus hormonų pusiausvyrai nustatomi įvairūs sveikatos sutrikimai. Tai apima metabolizmo ir svorio pokyčius, nereguliarias menstruacijas, vaisingumo ir augimo sutrikimus, išvaizdos, arterinio kraujospūdžio ir kitus fizinės ir emocinės sveikatos pokyčius, pasireiškiančius įvairiomis endokrininės sistemos ligomis, kurios aptartos kitame šio žurnalo straipsnyje (žiūr. „Endokrininės sistemos sandara, vaidmuo organizme ir dažniausi sutrikimai“).
Nors yra daugybė mokslinės literatūros apie endokrininės sistemos ligas ir jų gydymą, visuomenėje netrūksta neteisingos informacijos ir iki šių dienų galima išgirsti įvairiausių mitų, susijusių su endokrinine sveikata. Šiame straipsnyje bandysime paneigti su hormonų disbalansu susijusius mitus, remdamiesi naujausia moksline literatūra.
Mitai ir realybė
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2025 m. Nr. 3