Virškinimo sutrikimai – viena dažniausių pacientų kreipimosi į vaistinę priežasčių. Higienos instituto duomenimis, sergamumas virškinimo ligomis Lietuvoje siekia 181,9 atvejo 1 000 gyventojų. Dažniausiai pasireiškia dispepsija, meteorizmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Dalis simptomų susiję su nepakankamu virškinimo fermentų aktyvumu ar netinkamais mitybos įpročiais. Simetikonas ir pankreatinas yra pagrindiniai nereceptiniai simptominio gydymo vaistai, tačiau savigyda be tinkamos konsultacijos gali paslėpti rimtas patologijas. Šiame straipsnyje remiamasi naujausia moksline literatūra, analizuojami epidemiologiniai, klinikiniai ir farmaciniai aspektai, vaistinių preparatų ypatumai ir vaistininko vaidmuo teikiant farmacinę paslaugą.
Dispepsijos ir kitų virškinimo sutrikimų klinikinė raiška
Dispepsija (gr. dys – blogas, pepsis – virškinimas) apibrėžiama kaip skausmas ar diskomfortas epigastriume, dažnai susijęs su sotumo jausmu, rėmeniu, pykinimu, pilnumu ar spaudimu. Dispepsija gali būti funkcinė (be aiškios organinės patologijos) arba susijusi su tokiomis būklėmis kaip gastroezofaginio refliukso liga, opaligė, lėtinis pankreatitas, kasos ar skrandžio navikai.
Remiantis epidemiologiniais tyrimais, pasaulyje dispepsijos paplitimas svyruoja nuo 7 iki 45 procentų. Lietuvoje simptomai pasireiškia kas trečiam gyventojui. Dispepsijos simptomus gali sustiprinti Helicobacter pylori infekcija, dažnas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas, alkoholis, stresas ar prasta mityba. Ankstyva diferencinė diagnostika būtina norint atmesti rimtas patologijas, tokias kaip skrandžio ar kasos vėžys.
Meteorizmas pasireiškia dėl dujų kaupimosi žarnyne. Pagrindinės priežastys: fermentų stoka, oro rijimas, disbakteriozė, užkietėję viduriai, mažas fizinis aktyvumas ar persivalgymas. Dujos gali kauptis ir dėl prasto maisto suskaidymo, kai trūksta fermentų (ypač lipazės, proteazės ir amilazės).
Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2025 m. Nr. 1-2
freepik.com nuotrauka