Gyd. Radvilė Matukaitienė,
LSMUL KK Endokrinologijos klinika
Angliavandeniai, baltymai ir riebalai yra trys pagrindiniai mitybos makroelementai. Prie jų į bendrą sistemą jungiasi mikroelementai: vitaminai, mineralai, taip pat augaliniai cheminiai junginiai (flavonoidai, karotenoidai, polifenoliai, saponinai ir kt.). Mikroelementai yra būtini normaliai medžiagų apykaitai, įvairioms biocheminėms reakcijoms užtikrinti. Vitaminai, išskyrus vitaminą D, nėra sintetinami organizme; todėl jų reikia gauti su maistu. Žmogaus organizme yra 13 vitaminų tipų: riebaluose tirpstantys vitaminai A, D, E ir K; vandenyje tirpstantys vitaminai B 1–3, 5–6, 8–9 ir 12; bei vitaminas C.
Toliau apžvelgiamas svarbiausias vitaminų poveikis endokrininei sistemai, hormonų balansui bei atskirai skiriamas dėmesys vitaminų bei skydliaukės funkcijos ryšiui, kadangi skydliaukės negalavimų turinčių pacientų tiek šeimos gydytojai, tiek endokrinologai konsultuoja kone kasdien.
Vitamino D reikšmė hormonų balansui
Vitaminas D yra riebaluose tirpstantis prohormonas, atliekantis endokrininę, autokrininę ir parakrininę funkcijas, tačiau labiausiai žinomas kaip kaulų metabolizmo ir imuniteto pagrindas. Vis didesnis dėmesys pastaruoju metu skiriamas ir šio vitamino naudai lėtinių ligų profilaktikai. Vitaminas D yra hormonas, reikalingas ne tik kalcio ir fosforo pusiausvyros reguliavimui, imunitetui, bet ir lėtinio uždegimo, insulino atsparumo bei nutukimo patogenezei.
Yra duomenų, kad vitaminas D tiesiogiai stimuliuoja insulino sekreciją ir mažina atsparumą insulinui, mažindamas sisteminį uždegimą (slopindamas prouždegiminius citokinus).
Tyrimai rodo, kad vitaminas D taip pat gali pagerinti reprodukcinę funkciją, gerina pastojimo dažnį.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2025 m. Nr. 3