Gabija Dragūnaitė1, Reda Žilinskienė2
1 LSMU MA Medicinos fakultetas;
2VšĮ Kauno miesto poliklinika
Veido rožinė – tai lėtinė uždegiminė odos liga. Rožinė dažniausiai pažeidžia centrinę veido sritį, kuri apima skruostus, smakrą, nosį, kaktą bei akis. Veido rožinei būdinga pasikartojantys veido paraudimo epizodai, nuolatinė eritema, uždegiminės papulės ir / ar pustulės (1A pav.) bei telangiektazijos (1B pav.) [1, 2]. Fimatoziniai pokyčiai (pasižymintys sustorėjusia oda su išsiplėtusiomis poromis ir netaisyklingais odos paviršiaus mazgeliais [2]) yra reti, dažniausiai pasireiškia nosyje (rinofima), vyriškosios lyties asmenims [1, 3–6]. Nauji rožinės gydymo būdai kuriami remiantis trimis pagrindiniais kriterijais. Pirmiausia, siekiama geriau suprasti ligos patofiziologiją, antra – naujų aktualių aktyvių intervencijų, kurios anksčiau buvo žinomos kaip veiksmingos sergant rožine, kūrimas, trečia – pakartotinis, kitų veido rožinės formų, gydymo priemonių panaudojimas veido rožinei gydyti. Gydymo tikslas – pasiekti, kad veido rožinės simptomai visiškai ar beveik visiškai išnyktų, šiandien tai pasiekia dar ne visi pacientai [7].
Veido rožinė gali būti gydoma vietiniais, sisteminiais vaistais, lazerine ar šviesos terapija ir neretai kompleksiškai, derinant kelis gydymo metodus [8].
Gydymas
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2025 m. Nr. 4