Gyd. Rez. Paulius Bertašius,
LSMU Gastroenterologijos klinika
Įvadas
Kepenyse vyksta pagrindinės organizmo metabolizmo reakcijos, todėl vaistiniai preparatai, skaidomi kepenyse, pažeidžia hepatocitus [1]. 46 % žinomų receptinių vaistų turi bent vieną aprašytą hepatotoksinio poveikio atvejį. Dažniausiai su kepenų pažaida yra siejami antibakteriniai preparatai: 9 iš 10 vaistų sukeltų kepenų pažeidimo (VSKP) atvejų buvo siejami su makrolidų, chinolonų, tuberkuliozei gydyti skirtų antibiokų grupėmis [2]. VSKP taip pat pasireiškia vartojant nesteroidinius veistus nuo uždegimo (NVNU), antiaritminius, antiepilepsinius, kontraceptinius preparatus, antidepresantus [3][4]. Sparčiai vystantis medicinos mokslui, farmacijos pramonei, auga ir vaistinių preparatų suvartojimas. Daugiau nei 80% asmenų, vyresnių nei 65 metai, vartoja nors vieną vaistinį preparatą [5]. 2019 – 2023 m. periodu sisteminių antibakterinių preparatų vartojimas Lietuvoje augo 15 % [6]. 38 – 50 metų moterų, vartojančių analgetikus, Švedijoje per 12 metų padaugėjo 32 % [7]. Nuo 1998 iki 2018 metų antidepresantų skyrimas išaugo 3 kartus ir siekė 1266 dozes 1000 pacientų [8]. Augant vaistų vartojimui – vis dažniau pasireiškia nepageidaujami poveikiai, tarp jų ir VSKP. Vis dažniau pasireiškiant šalutiniams vaistų poveikiams, didėja finansinė našta sveikatos priežiūros sistemoms. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje (JK) 2023 m. 5% sveikatos priežiūros biudžeto buvo išnaudota kepenų ligoms diagnozuoti ir gydyti [9]. Todėl VSKP yra vis detaliau nagrinėjamas: mokslinių publikacijų skaičius tendencingai auga, analizuojami rizikos faktoriai, ieškoma naujų diagnostikos metodų [10].
Plačiau – žurnale GASTROENTEROLOGIJA IR HEPATOLOGIJA, 2025 m.