„Plaučių vėžio gydymas išlieka viena aktualiausių šiuolaikinės onkologijos problemų, – sako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas doc. Saulius Cicėnas. – Nors pasiekta gana didelių plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo laimėjimų, tačiau mūsų netenkina gydymo rezultatai. Pasaulyje 5 metus gyvena 15-25 %, Lietuvoje – apie 9 % pacientų.“
2005 m. Lietuvoje plaučių vėžiu susirgo 1 301 vyrai ir 277 moterys. (Iš viso – 1578). Deja, I-II stadijos plaučių vėžys diagnozuojamas tik apie 20 proc. pacientų. Akivaizdu, kad viena iš pagrindinių plaučių vėžio priežasčių išlieka tabako rūkymas. 85 proc. susirgusiųjų – rūkaliai. Tačiau tarp rizikos veiksnių, skatinančių šią piktybinę ligą, minimas aplinkos užterštumas bei genetiniai veiksniai.
Kadangi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, jog sergamumas plaučių vėžiu per 5 metus pasaulyje padidės du kartus, todėl labai aktualu išlieka plaučių vėžio naujų gydymo galimybių paieškos.
VU Onkologijos institutas jau keletą metų dalyvauja tarptautinėje ES šalių tyrėjų grupėje, kuri atlieka antros ir trečios fazės klinikinius tyrimus. Vienas iš šio tarptautinio projekto aspektų – gydymo individualizavimas ir optimizavimas. Šiam tikslui VU Onkologijos institute organizuotas ir jau pradėtas kaupti navikų audinių bankas.
„Audinių bankas pradėtas kaupti 2006 m. pradžioje – pasakė VU Onkologijos instituto Vėžio biologijos laboratorijos vedėjas dr. K.Sužiedėlis. – Šiuo metu tikriname metodą, kuriuo būtų galima sukaupti kokybiškus mėginius pogenominių technologijų tyrimams“.
Tikimasi, jog molekuliniame lygmenyje gali išaiškėti vėžinių ląstelių kai kurie įveikimo mechanizmai. Panaudodami šį banką VU onkologai tikisi dalyvauti ir kutuose tarptautiniuose tyrimuose.
„Tik tada, kai tiksliai žinosime piktybinio naviko molekulinę sandarą, – pasakė doc. S. Cicėnas, –galėsime pagaliau skirti ligoniams individualią chemoterapiją, kas yra daroma visame pasaulyje. Naudodami molekulinės biologijos žinias, galėsime tiksliai atrinkti tuos pacientus, kuriems galima taikyti modernią taikinių terapiją.“
Juventa Sartatavičienė
VU Onkologijos instituto specialistė ryšiams su visuomene