Kiekviename regione – skirtingai
Įvairiuose šalies regionuose padėtis yra gana skirtinga. Tarkim, Klaipėdoje, kur yra 3 viešosios įstaigos su keletu padalinių ir 10 privačių, per 30 proc. gyventojų yra pasirinkę privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų paslaugas, Šiauliuose apie 35 proc. gyventojų naudojasi privačiomis bendrosios praktikos gydytojų paslaugomis. Vilniuje ir Kaune – atitinkamai .
Nors ne viena vyriausybė yra deklaravusi pirminę asmens sveikatos priežiūrą sutelkti privačiose įstaigose, V. Radavičiaus žodžiais, privatizuoti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigas nėra numatyta. Tiesa, plėtojant ir artinant prie gyventojų pirminę sveikatos priežiūrą, strateginiuose ministerijos planuose numatyta siekti, kad iki 2008 m. pabaigos ne mažiau kaip 60 proc. pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teiktų privačiai dirbantys šeimos gydytojai.
Bet „siekti“, žinia, nėra tolygu „pasiekti“. Juolab kai pokyčius vyriausybėje lydi sveikatos apsaugos strateginių planų koregavimas.
Sprendimus priima vietos Taryba
Kauno miesto Tarybos Sveikatos komiteto pirmininko Gedimino Sakalniko teigimu, nors SAM puoselėja viltis didesnę dalį pirminės sveikatos priežiūros paslaugų sutelkti privačiame sektoriuje, tai priklausys nuo vietos valdžios: vietos Taryba spręs, atsižvelgti ar neatsižvelgti į strateginius ministerijos planus. Kauno miesto Taryba yra penkių viešųjų PSP įstaigų – Centro, Šilainių, Kalniečių, Šančių ir Dainavos poliklinikų – steigėja. Kiekvienoje jų įsikūrusios po 3–4 pirminės sveikatos priežiūros klinikas. Pasak G. Sakalniko, kol kas jų privatizavimo galimybės miesto Taryba nesvarsto. O ir pačios įstaigos tokio noro nepareiškė, tad viskas lieka taip, kaip yra.
Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos J. Asadauskienės žodžiais, jų mieste poliklinikų nėra. Didžiausios viešosios įstaigos, teikiančios pirminę paslaugą, yra Klaipėdos miesto PSPC bei Jūrininkų PSPC. Dabar yra rengiamas pirminės sveikatos priežiūros plėtros planas, jame numatyti keli galimi variantai. Sprendimą šiuo klausimu turės priimti miesto Taryba.
Pasak Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėjos Jolantos Stirbienės, prie miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigų yra prisirašę ne tik miesto, bet ir apie 20 tūkst. rajono gyvenviečių ir kaimo gyventojų. Nemažą dalį pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikia nuo 2000 metų pradėję kurtis privatūs bendrosios praktikos gydytojų kabinetai bei šeimos gydytojų centrai, tačiau pastaraisiais metais privačių įstaigų kūrimasis sustojo.
J. Stirbienės žodžiais, didžiųjų pirminės sveikatos priežiūros centrų privatizavimo galimybės miesto Taryba nesvarstė. Kadangi dar nepatvirtinti apskričių sveikatos priežiūros restruktūrizavimo antrojo etapo planai, tokio plano nėra patvirtinusi ir savivaldybė.
Privačios PSP įstaigos pelnė gyventojų pasitikėjimą
J. Stirbienės teigimu, tiek gyventojų nuomonių tyrimai, tiek oficialioji statistika rodo, jog vis daugiau miesto gyventojų pasirenka mažus, arti gyvenamosios vietos įsikūrusius, privačiai teikiančius paslaugas šeimos gydytojų kabinetus bei pirminės sveikatos priežiūros centrus. Deja, paskutinis šeimos gydytojų centras Šiaulių mieste įsikūrė prieš trejus metus. Nors 2002–2005 m. PSP plėtros programoje buvo numatyti net 8 miesto regionai, kuriuose rekomenduota kurtis naujiems šeimos gydytojų kabinetams, norinčių juos steigti neatsirado. Tam įtakos turėjo menka valstybės parama bei šeimos gydytojų stygius. Vieša paslaptis, jog dabar šeimos gydytojais dažniausiai dirba vyresnio amžiaus žmonės, nes universitetus baigęs jaunimas renkasi patrauklesnes specializacijas arba išvyksta į užsienį.
Privatiems kabinetams steigtis sąlygos nepalankios
Privačių šeimos gydytojų kabinetų steigimas, regis, pasibaigė kartu su ES parama. Išties, privačiam kabinetui, juolab klinikai įrengti reikia nemažai lėšų, ir ne kiekvienas šeimos gydytojas, turintis darbą prie stambių poliklinikų ar ligoninių įsteigtose pirminės sveikatos priežiūros padaliniuose – klinikose ar šeimos gydytojų centruose – ieškos galimybių steigti privatų kabinetą. Ypač kai vietos valdžia tokiam kabinetui steigti siūlo ne pačias palankiausiais sąlygas.
Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidento Liudviko Borisevičiaus žodžiais, privataus šeimos gydytojo kabineto ar klinikos neįsteigsi ten, kur esi numatęs, kur tam tikslui gali išsinuomoti ar jau turi tinkamas patalpas – savivaldybės sveikatos skyrius leidimo neišduos, pasiūlys steigti miesto pakraštyje, toliau nuo savivaldybės įsteigtų poliklinikų, nuo prisirašiusių pas gydytoją pacientų. Tad pradėti viską iš naujo, kaip sakoma, plyname lauke, ryžtasi nedaugelis. Asociacijos prezidento nuomone, ne vienas poliklinikoje dirbantis šeimos gydytojas imtųsi privataus verslo, jeigu valdžia jam atrištų rankas – leistų steigti privatų kabinetą ten, kur patogu gydytojui ir jo pacientams.
Genovaitė SLANINIENĖ,
"Farmacija ir laikas"