Virusiniai hepatitai – kelias į vėžinius susirgimus

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro direktorius bei Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentas prof. Jonas Valantinas teigia, jog pasaulyje virusiniais hepatitais serga apie 400 milijonų gyventojų. Pusei jų diagnozuotas lėtinis C hepatitas, o kitai pusei – lėtinis B hepatitas. Lėtiniai virusiniai hepatitai yra pagrindiniai veiksniai sukeliantys kepenų vėžį – hepatoceliulinę karcinomą. Pasaulio gastroenterologų organizacijos duomenimis šis vėžys yra trečia pagal dažnį mirties nuo vėžinių ligų priežastis.

Lietuvoje nuo 1998 metų vykdoma ūminio B hepatito visuotinė naujagimių vakcinacija, o sergamumas dažniau pasitaiko tarp vyresnio amžiaus asmenų ir užsikrečiama šiuo virusu per kraują, atliekant įvairias chirurgines ar intervencines medicinines manipuliacijas, vartojant intraveninius narkotikus. Kartais užsikrečia ir medicinos darbuotojai, kurie turi nuolatinį kontaktą su ligonių krauju. Pasak prof. J.Valantino, B hepatitas yra lytiškai plintanti liga, dažnai perduodama heteroseksualinių lytinių santykių metu. Deja, B hepatito užsikrėtimo kelio beveik trečdaliui ligonių nustatyti nepavyksta.

Dažnai, susirgę B hepatitu savaime pasveiksta, jų organizmas ima gaminti antikūnus, apvalančius nuo šio kepenims pavojingo viruso. Tačiau maždaug dešimtadalis persirgusių ūminiu B hepatitu nepasveiksta ir suserga lėtine B hepatito forma.

„Toks lėtinis hepatitas yra gydomas įvairiais medikamentais ir gydymo rezultatai kol kas netenkina nei gydytojų nei pacientų. Šio viruso atsikratyti pasiseka tik mažai ligonių daliai“,- teigia prof. J.Valantinas.

Sergantieji lėtiniu C hepatitu jokių specifiškesnių simptomų nejaučia ir liga dažnai diagnozuojama, kai atsiranda ryškus kepenų pažeidimas – kepenų cirozė ir jos komplikacijos.

VUL SK Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centre diagnozuota ir gydyta daugiau nei 1000 sergančiųjų lėtiniu C hepatitu. VUL SK kaupiami duomenys apie tokių ligonių užsikrėtimo kelius, jų kepenų pažeidimo pobūdį bei taikyto gydymo rezultatus. Pastebima, jog sergamumas lėtiniu C hepatitu nemažėja jau daugelį metų. Šis virusas lytiniu keliu neplinta. Anot prof. J.Valantino, didžioji sergančiųjų dalis užsikrečia vartodami intraveninius narkotikus arba nesteriliai atliekant tatuiruotes. Todėl hepatito C virusas yra paplitęs tarp narkomanų ir kalinių.

„Tiek B, tiek ir C virusai sukelia kepenų ląstelių pažeidimus, kurios veda prie kepenų vėžio atsiradimo“, – perspėja profesorius.

Lėtiniai B ir C hepatitai gydomi keliose Lietuvos gydymo įstaigose ir pagrindiniai centrai į kuriuos ligoniai galėtų kreiptis yra Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ligoninių gastroenterologai bei infekcionistai. Šių ligų gydymas yra sunkus ir labai brangus, bet iš dalies kompensuojamas. Todėl ligoniai, kurie turi vieną ar kitą rizikos veiksnius turi kreiptis į gydytojus dėl šių ligų diagnozavimo, o jas diagnozavus kreiptis į specialistus dėl jų gydymo.


Pasaulio gastroenterologų organizacija ragina visas šalis – Pasaulio gastroenterologų organizacijos nares atkreipti į šią dažnai pasitaikančią ligą visuomenės dėmesį ir organizuoti visuomenės švietimo renginius.



Prof. Jonas Valantinas

Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentas

VUL Santariškių klinikos

Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centras