Lietuva pirmoji tarp Baltijos šalių patvirtinto elektroninės sveikatos (e. sveikatos) 2007–2015 m. plėtros strategiją. Ji įvardijama kaip svarbi priemonė tobulinti sveikatos apsaugą ir efektyvus įrankis sparčiai pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą. Skaičiuojama, kad investicijos į e. sveikatą duoda kasmet didėjančią grąžą, kuri po 10 metų tris kartus viršija įdėtas lėšas. O sukurta nacionalinė medicininių duomenų bazė leis 20 – 30 proc. sumažinti gydymo klaidų.
E. sveikatos 2007–2015 m. plėtros strategijos tikslas subalansuoti ir numatyti, kaip geriausiai galima panaudoti esamas ir naujas informacines bei komunikacines technologijas sveikatai ir jos apsaugai gerinti. Siekiama užtikrinti evoliucionuojančios, saugios ir patikimos e. sveikatos sistemos plėtrą, nuosekliai gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. E. sveikatos plėtros strategiją nuo 2005 m. rengė Elektroninės sveikatos (e. sveikatos) plėtros koordinacinė taryba.
Atitinkamas strategijas jau turi 73 proc. Europos valstybių, 62 proc. viso pasaulio šalių.
Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas sako, kad e. sveikatos strategija aktuali ir pacientams, ir medikams. „Įgyvendinat strategiją, jos pagrindu taps elektroninis sveikatos įrašas, kuris ilgainiui pakeis popierinę ligos kortelę. Jame bus nuosekliai kaupiama visa medicininė informacija apie gyventoją. Tai asmeniui užtikrins gaunamų paslaugų tęstinumą, nes tyrimų ir profilaktinių priemonių rezultatai, ankstesnės diagnozės ar praeityje taikytas gydymas – viskas bus saugoma vienoje vietoje, kas padės gydytojams priimti tikslesnius sprendimus dėl paciento gydymo ar jo sveikatos“, – pasakoja SAM sekretorius H. Baubinas. Pasak SAM sekretoriaus vienas esminių privalumų yra tai, kad didelė integruotų medicininių duomenų sistema leis sukurti ir naudoti sprendimų palaikymo modelius.
Pasak E. sveikatos plėtros koordinacinės tarybos pirmininko pavaduotojo prof. Arūno Lukoševičiaus, e. sveikatos 2007–2015 m. plėtros strategija nusako būdus, kaip efektyviausiai išnaudoti informaciją bei modernias jos valdymo priemones sveikatai ir jos apsaugai gerinti. Kol kas informacinių technologijų panaudojimas sveikatos apsaugoje gerokai atsilieka nuo kitų sričių. Pavyzdžiui, finansinių paslaugų sferoje informacinėms technologijoms skiriama apie dešimt kartų didesnė santykinė kaštų dalis, nei ne mažiau svarbioje sveikatos paslaugų srityje.
Strategijos įgyvendinimas numatomas trimis etapais, kiekviename jų siekiant konkrečių praktinių rezultatų. Pirmajam E. sveikatos 2007–2015 m. plėtros strategijos įgyvendinimo etapui 2007–2010 metais numatyta išplėtoti nacionalinės e. sveikatos sistemos infrastruktūrą bei funkcijas, įdiegti e. recepto, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų informacijos kaupimo funkcijas, kompiuterizuoti gydymo įstaigas, sudaryti sąlygas šeimos gydytojams naudotis sistemos privalumais ir pan.
Daugiau informacijos:
Renata Grikšelytė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja,
Sveikatos apsaugos ministerija, tel. (5) 266 14 13, mob. 869853398,
e. paštas: renata.grikselyte@sam.lt