Traumatizmo situacija Lietuvoje įvardinama kaip nacionalinė problema

Šių metų gruodžio 19 d. LR Seime vyko LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Nacionalinės sveikatos tarybos (NST) ir LR Sveikatos apsaugos ministerijos organizuota konferencija ,,Traumos ir nelaimingi atsitikimai – nacionalinė problema: priežastys ir prevencija”. Konferencijoje dalyvavo Seimo, Vyriausybės, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų, Susisiekimo ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, visuomeninių organizacijų, savivaldybių atstovai, savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų pirmininkai, visuomenės sveikatos specialistai ir kt. Dalyviai apsvarstė traumų ir nelaimingų atsitikimų situaciją Lietuvoje, priežastis bei prevencijos priemones.

Lietuvoje apsinuodijimai, nelaimingi atsitikimai ir traumos – trečioji mirties priežastis po kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų. Tai sudaro apie 15 proc. visų mirties priežasčių. Apie du trečdalius 15–44 metų vyrų ir apie trečdalis šio amžiaus moterų žūva nuo traumų. Du trečdaliai žuvusiųjų – darbingo amžiaus žmonės. Traumos – dažna ir vaikų mirties priežastis. Žuvusiųjų skaičius ir dėl visų kitų išorinių priežasčių nemažėja, o 2000–2005 m. šis skaičius padidėjo net 9 proc.

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad ,,jauni žmonės ne tik dažnai anksti miršta, bet ir ilgiau gyvena su negalia”. Pasaulyje kasmet eismo įvykiuose žūsta iki 700 tūkst. žmonių ir apie 15–20 mln. sužalojama. Lietuvoje kiekvienais metais užregistruojama nuo 5 iki 7 tūkst. įskaitinių avarijų, kuriose nukenčia žmonės. Per 16 metų mūsų šalis avarijose neteko 13,4 tūkst. žmonių, o šalies ūkiui eismo įvykiai kasmet padaro apie 1,5 mlrd. litų nuostolių. Policijos departamento Eismo priežiūros tarnybos duomenimis, dėl nesaugaus greičio kasmet įvyksta apie 1200 eismo įvykių, žūsta apie 200 žmonių ir apie 1500 sužeidžiama. 2000 m. per 9 mėn. visoje Lietuvoje užregistruoti 4268 eismo įvykiai, 5221 žmogus buvo sužeistas, 451 žuvo. 2006 m. šie skaičiai atitinkamai buvo 4731, 6058, 513, o 2007 m. – 4949, 6301, 556. 2006 m. eismo įvykių metu žuvo 759 žmonės.

Įtakingas JAV verslo žurnalo portalas ,,www.forbes.com”, apibendrinęs Europos Komisijos ir Tarptautinės kelių eismo ir nelaimių informacinės bazės 2006 metų duomenis, teigia, kad Europos pavojingiausi vairuotojai – Lietuvoje. 2006 m. mūsų šalyje 1 mln. gyventojų teko 233 eismo nelaimių sąlygotos mirtys. Antroje ir trečioje vietose likusių Latvijos ir Estijos šie rodikliai atitinkamai yra 177,4 ir 151. Nustatyta, kad, jeigu per 10 min. po eismo įvykio būtų suteikta profesionali pirmoji pagalba, žuvusiųjų skaičius keliuose sumažėtų 10-15 proc.

LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas kvietė atkreipti ypatingą dėmesį į Lietuvoje kasmet augantį alkoholio vartojimą, turintį didžiulę įtaką traumatizmui ir mirtingumui apskritai. „Vien praėjusiais metais dėl savižudybių ir nelaimingų atsitikimų, apsvaigus nuo alkoholio, šalyje mirė 5300 žmonių, – akcentavo A. Matulas. – Didėja ir žuvusių darbe neblaivių darbuotojų.“ Statistiniais duomenimis, 2003 m. tokių žmonių buvo 28 proc., 2007 m. – jau 41 proc. žuvusiųjų neblaivių darbuotojų skaičius Lietuvoje yra 8 kartus didesnis negu vidutiniškai ES šalyse, o statybos sektoriuje dėl kritimų iš aukščio – net 15 kartų. Traumos ir kiti nelaimingi atsitikimai sąlygoja tiesiogines ir netiesiogines valstybės išlaidas iš valstybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Socialinio draudimo fondo biudžetų.

LR Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas taip pat išskyrė alkoholio vartojimą, kaip labai svarbią traumatizmo priežastį. „Kviečiu konferencijos dalyvius palaikyti siūlymą visiems vairuotojams taikyti nulinę alkoholio koncentraciją organizme“, – kreipėsi A. Pekeliūnas. Ši iniciatyva buvo palaikyta plojimais.

Kaip pažymėjo NST pirmininkas profesorius Juozas Pundzius, tokia tragiška situacija palaipsniui susiklostė mažėjant personalinei žmonių atsakomybei už savo veiksmus, esant nepakankamam šeimos teigiamam poveikiui vaikams. „Gaila, kad nekreipiama reikiamo dėmesio į vaikų psichologinio bendravimo ugdymą mokykloje, vis labiau įsigalint valdžios atstovų nebaudžiamumui už įvairius prasižengimus, – akcentavo J. Pundzius. – Deja, žiniasklaida ir ypač televizijos programos kartais šioje srityje duoda daugiau žalos negu naudos.“


Susipažinus su Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 m. programos įgyvendinimo pasiekimais ir patirtimi bei išklausius įvairių žinybų ir sektorių ekspertų, mokslininkų nuomones, dalyvių pasisakymus, konferencijos dalyviai akcentavo pagrindines problemas. Pritarta Prezidento ir Seimo pastangoms mažinti alkoholio vartojimą sugriežtinant alkoholio reklamą, uždraudžiant alkoholio vartojimą rugsėjo pirmąją dieną, paskelbiant 2008 m. Blaivybės metais. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl Saugaus eismo gerinimo keliuose programos patvirtinimo ir saugaus eismo komisijos sustiprinimo, jos vadovavimą siūloma perimti Ministrui Pirmininkui. Siekiant suaktyvinti Lietuvos Respublikos Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijų ir jų departamentų veiklą, jiems siūloma įgyvendinti prevencines programas.

Konferencijoje nuspręsta siūlyti dar labiau sugriežtinti Alkoholio kontrolės įstatymo vykdymą ir, vadovaujantis mokslo įrodymais grįstomis rekomendacijomis, parengti pataisas, numatančias žymų alkoholinių gėrimų kainų didinimą, pardavimo vietų ir laiko ribojimą bei kitų efektyviausių alkoholio vartojimą mažinančių priemonių įgyvendinimą.

Švietimo ir mokslo ministerijai siūloma ypatingą dėmesį skirti vaikų ir moksleivių saugaus eismo žinių ir įgūdžių ugdymui. Būtina rengti moksleivius gyvenimui, ugdant psichologinį bendravimą, skatinant teigiamą elgesį ir įgyvendinant smurto, agresyvaus elgesio prevencijos programas. Pažymėta, kad Kultūros ministerijai reikia skirti didesnį dėmesį ir pakankamą finansavimą vaikų meniniam ugdymui, sudarant sąlygas brandžios bei jautrios asmenybės formavimuisi.

Savivaldybių administracijoms patariama skirti didesnį dėmesį saugaus eismo kontrolės komisijų veiklai aktyvinti. Rengiant saugaus eismo prevencijos, vaikų ir jaunimo saugaus ir atsakingo elgesio ugdymo programas, panaudoti savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialios programos ir kitų fondų lėšas.

Daugiau informacijos:
Romualdas Žekas,
NST sekretoriatas, tel. (8 5) 239 68 39, nst.sekretoriatas@lrs.lt
www.lrs.lt