Vykdant Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos projektą LT0040 „Onkohematologinių biožymenų ir individualaus gydymo akademiniai klinikiniai tyrimai“, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos pradėjo biomedicininį lėtine limfoleukemija sergančiųjų pacientų tyrimą. Šio mokslinio tyrimo metu bus tiriama ligos biologija, pacientams bus nustatomi atsparumo vaistams bei ligos eigą lemiantys molekuliniai žymenys. Jais remiantis bus parenkamas gydymas, kuris, tikimasi, gali būti efektyvesnis už dabar egzistuojantį bei mažiau toksiškas.
Vadovaujantis projektu, įvyko konkursas, kurio metu per artimiausius mėnesius bus įsigyta aparatūra molekuliniams bei baltymų tyrimams. Jau diegiamos pažangiausios tyrimų metodikos bei atsižvelgus į tyrimų rezultatus, gydomi pacientai. Žymus onkohematologinių ligų mirtingumas rodo, kad šiuo metu ligų gydymo metodologijos dar nėra tobulos.
Pasaulyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 750 000 naujų susirgimų onkohematologinėmis ligomis. Šiuo metu tokiomis ligomis pasaulyje serga apie 1,7 mln. gyventojų. Lietuvos statistikos duomenimis piktybiniais kraujo navikais serga daugiau kaip 4 000 gyventojų. Augant žmonių gyvenimo ilgaamžiškumui sergamumas onkohematologinėmis ligomis sparčiai didėja. Mirtingumas, sergant šiomis ligomis yra didesnis už mirtingumą, sergant kitais navikais. Kasmet nuo kraujo ligų pasaulyje miršta beveik pusė milijono gyventojų. Lietuvoje nuo šių ligų kasmet miršta apie 400 žmonių.
Pasak pristatomo projekto vadovo, VUL SK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktoriaus doc. Laimono Griškevičiaus, daugelis kraujo vėžio formų yra sėkmingai gydoma. Tačiau šis gydymas yra sunkus ir sudėtingas. Kai kuriais atvejais, net iki 25 proc. pacientų žūsta nuo gydymo sukeltų komplikacijų. „Nepakankamai tobulos onkohematologinių ligų gydymo metodikos sąlygoja didelius šalutinius reiškinius: net iki 90 proc. pacientų kenčia nuo vaistų sukeltų šalutinių reiškinių. Liūdniausia yra tai, jog daliai pacientų tenka nutraukti vėžio gydymą, kol praeis gydymo sukeltas toksiškumas“, – pasakojo medikas.
,,Pastaraisiais metais dedamos visos pastangos, kad kraujo vėžio gydymas būtų kuo individualesnis. Tam naudojami biologiniai žymenys (biožymenys), kurie gali parodyti, koks kraujo vėžio agresyvumas, kokia jo progresavimo ir mirties rizika. Biožymenys dažnai rodo ir vėžio jautrumą gydymui. Deja, tik nedaugelis kraujo ligų turi patikimus biožymenis“, – tegia doc. L. Griškevičius. Anot jo, vieni patikimiausių biožymenų yra genai ir jų raiška.
Mokslinių tyrimų metu buvo įrodyta, kad ištyrus biožymenis ir pagal juos pritaikius individualų gydymą, gaunami žymiai geresni gydymo rezultatai. Todėl biožymenų tyrimai šiandien yra viena iš perspektyviausių akademinių-klinikinių tyrimų krypčių, leisiančių sukurti naujus efektyvesnius individualius onkohematologinių ligų gydymo metodus. Projekto LT0040 „Onkohematologinių biožymenų ir individualaus gydymo akademiniai klinikiniai tyrimai“ bendrasis tikslas – padidinti onkohematologinių ligų gydymo efektyvumą bei sumažinti gydymo toksiškumą.
Projektas truks iki 2010 metų pabaigos. Jo vykdymo metu bus įsigyta moderniausia tyrimų įranga, skirta vėžinių ląstelių genomo ir jo raiškos tyrimams molekulių lygmenyje, įdiegti naujausi biožymenų tyrimai, kurių pagalba bus parenkamas kraujo vėžiu sergančių pacientų individualus gydymas. Tikimasi, kad dėl to padidės onkohematologinių ligų gydymo efektyvumas bei sumažės gydymo toksiškumas. Šio projekto išdavoje VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos įsitvirtins kaip pažangiausias kraujo vėžio mokslinių tyrimų, diagnostikos bei gydymo centras Lietuvoje ir Baltijos valstybėse.
Bendra projekto vertė yra 807 512 EUR. Projekto finansavimui gauta 564 451 EUR Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama (69,9 proc.). Likusią, 30,1 proc. dalį finansuos VUL SK.
Kontaktinis asmuo
Gitana Letukienė,
VUL SK vyr. specialistė ryšiams su visuomene,
Tel.: +370 5 2365097; +370 6 55 19339;
El. p.: gitana.letukiene@santa.lt
www.santa.lt