Lapkričio 13 d. Vilkaviškyje įvyko XIII nacionalinė Lietuvos sveikatą stiprinančių ligoninių asociacijos (LSSLA) konferencija, kurią organizavo Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų institutas, LSSLA ir Vilkaviškio ligoninė. Konferencija buvo organizuojama atsižvelgiant į SAM pažangius ir ryžtingus žingsnius, siekiant reformuoti sveikatos sistemą bei suteikti slaugytojoms daugiau funkcijų ir atsakomybės. Konferencijoje dalyvavo 180 dalyvių iš 13 LSSLA narių – ligoninių, bei įvairių gydymo ir mokslo įstaigų. Programoje buvo numatyti trys posėdžiai.
Pirmajam posėdžiui pirmininkavo prof. Irena Misevičienė, LSSLA prezidentė ir Romualdas Sveikata, Vilkaviškio ligoninės vyr. gydytojas. Prof. I. Misevičienė pristatė pranešimą „Tarptautinio sveikatą stiprinančių ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų tinklo strateginis plėtros planas: nauji įsipareigojimai nacionaliniams tinklams“.
LR Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento vyr. specialistė Odeta Vitkūnienė pateikė informaciją apie Lietuvos sveikatos sistemos pertvarką: paslaugų kokybę ir iššūkius slaugai. Apie sveikatos sistemos finansavimą pasisakė Valstybinės ligonių kasos Draudimo plėtros departamento direktorius Gintaras Kacevičius.
Antrojo posėdžio metu, kuriam pirmininkavo Virginijus Biskys, Palangos reabilitacijos ligoninės direktorius ir Gražvydė Masiliūnienė, Kauno 2-osios ligoninės direktorė slaugai, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas pristatė pranešimą „Sveikatos sistemos pertvarka: gydytojų ir slaugytojų santykis, funkcijų pasidalinimas. Kiti du pranešėjai, Darius Steponkus, Šilutės ligoninės vyriausias gydytojas, ir dr. Daiva Zagurskienė, Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos prezidentė, pristatė pranešimus, kurių pagrindinė tema atsakomybės ir funkcijų delegavimas slaugytojoms.
Trečiojo posėdžio metu, kuriam pirmininkavo prof. Juozas Pundzius, LSSLA koordinacinio komiteto pirmininkas, KMUK generalinis direktorius ir Roberta Suprikienė, Vilkaviškio ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja slaugai, vyko apskrito stalo diskusija: „Ar slaugytojos pasirengusios atlikti daugiau funkcijų ir prisiimti daugiau atsakomybės ir ar pakanka žmogiškųjų išteklių ir kompetencijų sveikatos sistemos pertvarkos keliamiems uždaviniams slaugai spręsti?“ Diskutuoti buvo pakviestos LSSLA ligoninių slaugytojos, SAM atstovai, Lietuvos gydytojų sąjungos ir Lietuvos vyriausiųjų gydytojų sąjungos prezidentai, KMU slaugos fakulteto, Kauno kolegijos ir Vilniaus kolegijos slaugos studijų dekanai, Apibendrinus diskusijas buvo priimta rezoliucija.
LSSLA sekretorė
Rytė Giedrikaitė
LIETUVOS SVEIKATĄ STIPRINANČIŲ LIGONINIŲ ASOCIACIJOS (LSSLA)
XIII KONFERENCIJOS REZOLIUCIJA DĖL SLAUGOS PLĖTROS VYKDANT SVEIKATOS SISTEMOS PERTVARKĄ
2009 m. lapkričio 13 d. (Vilkaviškis)
Konferencijos dalyviai, atstovaujantys LSSLA ligoninių slaugytojus, gydytojus, administratorius, ir studijų bei mokslo įstaigų, profesinių organizacijų, ligonių kasų, sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, išklausę pranešimus ir diskusijas apie sveikatos sistemos pertvarkos metmenyse numatytą slaugos plėtrą ir dabartinę situaciją Lietuvoje bei kitose Europos šalyse, pažymi:
– sveikatos sistemos pertvarkos metmenyse numatyti pažangūs sveikatos sistemos reformos žingsniai, tačiau nepakankama teisine bazė, kuri užtikrintų didesnę slaugytojų atsakomybę ir priskyrimą joms daugiau funkcijų;
– sveikatos apsaugai skiriama BVP dalis viena mažiausių Europoje, tačiau išlaikomų lovų skaičius vienam gyventojui didžiausias ir ligoninių tinklas tankiausias;
– neaiškus tikslus slaugos specialistų poreikis ir ligoninėse, ir pirminės sveikatos priežiūros grandyje, gydytojų ir slaugytojų santykis mažesnis nei kitose Europos šalyse;
– paslaugų įkainiai per maži, slaugytojų darbo krūviai dideli ir neadekvatus darbo užmokestis;
– nepakankama teisinė bazė, reglamentuojanti slaugos praktiką, įskaitant ir sveikatos stiprinimo veiklas, nėra sukurtos vieningos slaugymo kokybės sistemos, dokumentacijos, slaugos standartų ir visų slaugos proceso dalyvių atsakingo dalyvavimo jame;
– nepakankamai išspręsti įvairių pakopų slaugytojų rengimo bei tolimesnio profesinio tobulėjimo klausimai, slaugos praktikoje neapibrėžtas darbo statusas slaugytojų, įgijusių bakalauro, magistro laipsnius bei baigusių aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą.
Siekdami veiksmingos ir efektyvios slaugos plėtros, vykdant sveikatos sistemos pertvarką konferencijos dalyviai skelbia šią rezoliuciją ir siūl
• Peržiūrėti įstatyminę bazę, reglamentuojančią slaugytojų profesinį rengimą ir parengti išplėstos slaugytojų kompetencijos studijų programas ir medicinos normas;
• Parengti bendruosius ir specialiuosius slaugos paslaugų teikimo reikalavimus, sukurti diferencijuoto darbo apmokėjimą pagal slaugytojų edukacinį lygį sistemą;
• Plėsti slaugos specialistų kompetenciją, įskaitant ir sveikatos stiprinimo veiklas, parengiant adekvačiu finansavimu paremtas podiplominių studijų programas, numatančias gydytojų ir slaugytojų santykį bei užtikrinančias slaugytojų bendradarbiavimą tiek su gydytojais, tiek su kitų specialybių darbuotojais teikiant kokybiškas slaugos paslaugas;
• Remti mokslinius tyrimus, skirtus sveikatos priežiūros reformos, slaugytojų išteklių, sveikatos priežiūros kokybės apskritai ir slaugos kokybės atskirai bei jų veiksmingumo vertinimui, skatinant tarpdiscipliniškumą ir multidiscipliniškumą;
• Stiprinti slaugytojų profesinių organizacijų, studijų ir mokslo institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, valdžios atstovų ir visuomenės glaudų bendradarbiavimą, siekiant pažangos, kompetencijos ir konkurencingumo sveikatos sistemoje.
LSSLA XIII konferencijos dalyviai
Savaitraščio "AveVita" informacija