Sveikatos apsaugos ministerija parengė E. sveikatos sistemos 2009–2015 m. plėtros programos projektą. Pagal projektą programa bus įgyvendinama dviem etapais. Projekte numatytos konkrečios priemonės tobulinti E. sveikatos sistema, ir kriterijai, kuriais remiantis gydymo įstaigoms bus teikiama parama informacinių sistemų diegimui ir plėtrai.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko, parengta programa leidžia objektyviai įvertinti jau įgytą elektroninių sveikatos paslaugų patirtį ir planuoti tolesnę raidą, kurti moderniomis technologijoms paremtas naujas sveikatos priežiūros paslaugas, gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą. „Neabejotinai, Lietuvos E. sveikatos sistema, kurios centre – pacientas, daro įtaką visai sveikatos apsaugai – nuo paslaugų teikimo iki valdymo ir apskaitos“, – sako A. Čaplikas. Pagrindiniai E. sveikatos įgyvendinimo principai tai: bendradarbiavimo tarp sveikatos priežiūros sektoriaus dalyvių užtikrinimas, vieninga prieiga prie sveikatos sektoriaus informacinių išteklių – registrų, klasifikatorių, elektroninės sveikatos istorijos (toliau – ESI) ir elektroninės paslaugos gyventojams ir specialistams.
Per pirmąjį etapą 2010–2011 m. bus sukurta bazinė bendro naudojimo infrastruktūra: technologinis, organizacinis ir metodinis pagrindas E. sveikatos paslaugoms ir sveikatos sektoriaus dalyvių bendradarbiavimui, centralizuotai kaupiama bazinė elektroninė sveikatos istorija. Esamos sveikatos priežiūros įstaigų informacinės sistemos bus prijungiamos duomenims į ESI teikti. Be to, per pirmąjį etapą numatoma sukurti priemones, kurios leistų lyginti pacientų tyrimus su analogiškais duomenų bazėje sukauptais tyrimais, automatiškai rasti paciento diagnozę, plėtoti išankstinės registracijos pas gydytojus sistemą.
Sukuriamos priemonės, užtikrinančios paskirstytų skaičiavimų (GRID) resursų naudojimą e. sveikatos poreikiams, t.y. paciento tyrimas galės būti palygintas su duomenų bazėje sukauptais analogiškais skaitmeniniais tyrimais ir automatiškai randama galima paciento diagnozė. Vystoma išankstinės registracijos pas gydytoją sistema. Per antrąjį etapą bus sukurta priemonė, leidžianti sveikatos priežiūros specialistams peržiūrėti ir kurti naujus ESI, t.y. pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigos galės naudotis informacine sistema pasiekiama per interneto naršyklę iš bet kurios Lietuvos vietos. Taip pat numatoma sukurti nacionalinę medicininių vaizdų saugojimo ir vieningos prieigos sistemą, diegti telemedicinos priemones, technologijas ir kurti infrastruktūrą sveikatinimo, profilaktikos, prevencijos ir mirtingumo mažinimo veikloms vykdyti.
Per pirmąjį etapą 2010–2011 m. bus sukurta bazinė bendro naudojimo infrastruktūra: technologinis, organizacinis ir metodinis pagrindas E. sveikatos paslaugoms ir sveikatos sektoriaus dalyvių bendradarbiavimui, centralizuotai kaupiama bazinė elektroninė sveikatos istorija. Esamos sveikatos priežiūros įstaigų informacinės sistemos bus prijungiamos duomenims į ESI teikti. Be to, per pirmąjį etapą numatoma sukurti priemones, kurios leistų lyginti pacientų tyrimus su analogiškais duomenų bazėje sukauptais tyrimais, automatiškai rasti paciento diagnozę, plėtoti išankstinės registracijos pas gydytojus sistemą.
Sukuriamos priemonės, užtikrinančios paskirstytų skaičiavimų (GRID) resursų naudojimą e. sveikatos poreikiams, t.y. paciento tyrimas galės būti palygintas su duomenų bazėje sukauptais analogiškais skaitmeniniais tyrimais ir automatiškai randama galima paciento diagnozė. Vystoma išankstinės registracijos pas gydytoją sistema. Per antrąjį etapą bus sukurta priemonė, leidžianti sveikatos priežiūros specialistams peržiūrėti ir kurti naujus ESI, t.y. pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigos galės naudotis informacine sistema pasiekiama per interneto naršyklę iš bet kurios Lietuvos vietos. Taip pat numatoma sukurti nacionalinę medicininių vaizdų saugojimo ir vieningos prieigos sistemą, diegti telemedicinos priemones, technologijas ir kurti infrastruktūrą sveikatinimo, profilaktikos, prevencijos ir mirtingumo mažinimo veikloms vykdyti.
Minėtų priemonių įgyvendinimas leis optimizuoti gydymo įstaigose vykstančius procesus, mažinti gydymo sąnaudas, taupyti tiek pacientų, tiek medikų laiką, užtikrinti paciento duomenų vientisumą ir jų apsaugą. Pagrindiniai E. sveikatos programos finansavimo šaltiniai yra Europos Sąjungos parama, valstybės ir savivaldybių lėšos, sveikatinimo įstaigų, tarptautinių programų ir projektų lėšos bei privataus kapitalo investicijos. Viso programos įgyvendinimui planuojama skirti 107 milijonų litų (85 proc. ES paramos lėšų ir 15 proc. iš valstybės biudžeto). 70 proc. visų lėšų bus skiriama nacionaliniams projektas bei gydymo įstaigų informacinių technologijų plėtrai. Likusios lėšos – šalies regionų E. sveikatos projektams.