Amerikos širdies asociacijos Epidemiologijos ir profilaktikos, Klinikinės kardiologijos, Kardiovaskulinės slaugos ir Aukšto kraujospūdžio tyrimo tarybų, Slaugos kokybės ir gydymo rezultatų tyrimo tarpdisciplininės darbo grupės bei Funkcinės genomikos ir aiškinamosios biologijos darbo grupės mokslinis pranešimas
Širdies nepakankamumo (ŠN) paplitimo didėjimas išsivysčiusiuose ir besivystančiuose pasaulio regionuose sukelia didžiulių sunkumų gydytojams, tyrėjams ir sveikatos politikams. Todėl šios ligos profilaktika yra labai svarbi. Gerai žinomų ligų, lemiančių ŠN, – arterinės hipertenzijos ir išeminės širdies ligos – nustatymas ir profilaktika turėtų būti svarbiausias uždavinys siekiant apsaugoti nuo ŠN. Agresyvus, įrodymais pagrįstas išeminės širdies ligos rizikos veiksnių gydymas turėtų būti esminė ŠN profilaktikos strategijų dalis. Šiuo metu reikia atsakyti į klausimus, kaip nustatyti ir gydyti pacientus, sergančius besimptome kairiojo silvelio sistoline disfunkcija (B stadijos ŠN) bei kaip užkirsti kelią šios būklės progresavimui. Būtina toliau tirti ryšius tarp lėtinės inkstų ligos ir ŠN bei lėtinės inkstų ligos kontrolės įtaką apsaugant nuo ŠN. Kol kas patofiziologiniai mechanizmai, lemiantys ŠN pacientams, kuriems kairiojo skilvelio sistolinė funkcija yra išlikusi, dar nėra gerai suprasti, todėl reikia toliau tirti šios ligos gydymo bei profilaktikos strategijas. Galimybes anksti nustatyti asmenis, kuriems yra ŠN rizika (A stadijos ŠN), atvėrė naujausi biožymenų tyrimai. Šiuo metu didžiausią susidomėjimą keliančios pacientų grupės yra vyresnio amžiaus pacientai, moterys ir etninės/rasinės mažumos.
Širdies nepakankamumo (ŠN) profilaktika – problema, kuriai išspręsti reikia imtis skubių veiksmų nacionaliniu ir pasauliniu mastu. Amerikos širdies asociacijos (AŠA) (angl. American Heart Association, AŠA ) duomenimis, kasmet nustatoma apie 55 tūkst. naujų šios ligos atvejų, ja serga daugiau kaip 5 mln. amerikiečių. ŠN yra dažniausia Medicare sveikatos draudimą turinčių amerikiečių hospitalizavimo priežastis. 2007 metais, AŠA duomenimis, ŠN gydymas kainavo daugiau kaip 33 milijardus dolerių.
ŠN etiologija bei patofiziologija yra labai įvairi ir sudėtinga, sunku sukurti bendrą jo apibrėžimą, taigi kyla tam tikrų diagnozavimo ir gydymo problemų. Kadangi ŠN dažnai pasireiškia kaip ūminių bei lėtinių širdies ligų rezultatas, kurio galima išvengti intensyviau šalinant rizikos veiksnius, labai svarbu iš naujo įvertinti esamą požiūrį į šią didžiulę grėsmę sveikatai keliančią būklę. Dėl demografinių pokyčių ir pagerėjusios pacientų slaugos, ypač geresnio ūminio miokardo infarkto (MI) ir diagnozuoto ŠN gydymo, ŠN dažnumas labai padidėjo. Galima prognozuoti, kad populiacijai senstant bei sparčiai daugėjant širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) besivystančiose šalyse ŠN ir toliau plis, taigi šios būklės profilaktikos svarba dar labiau padidės.
Šis mokslinis pranešimas skirtas kelių sričių specialistams. Pirmiausia, tai apibendrintos mokslinės žinios bendrosios praktikos gydytojams. Be to, dokumentas svarbus epidemiologams ir klinikinės medicinos mokslininkams. Galiausiai, jis yra įrankis sveikatos sistemos strategams ir politikams, kurie privalo suprasti ŠN problemos mastą ir sunkumą.
ŠN epidemijos mastą atspindi rizikos susirgti ŠN per gyvenimą rodiklis. Pagal Framinghamo tyrėjų skaičiavimus, rizika susirgti ŠN iki 40 metų vyrams yra 21 proc., moterims – 20 proc. Mokslininkai nustatė, kad ji beveik nepriklauso nuo MI. Nesant patvirtinto MI anamnezėje, rizika susirgti ŠN iki 40 metų vyrams yra 11 proc., moterims – 15 proc. ŠN glaudžiai susijęs su arteriniu kraujospūdžiu.
JAV atlikti bendruomeniniai tyrimai rodo, kad sergančiųjų ŠN mirštamumas mažėja, taigi ja sergančių asmenų daugėja. ŠN paplitimas ir išgyvenamumas diagnozavus ligą buvo vertintas Olmstedo apygardos (JAV) populiaciniame kohortiniame tyrime. Pagal amžių koreguotas ŠN dažnumas (1996–2000 m.) vyrų grupėje buvo 38/1000 gyventojų, o moterų – 29/1000. Mirštamumas nuo ŠN palaipsniui mažėj 1979–1984 mirštamumas per 5 metus nuo ligos diagnozės buvo 57 proc., 1996–2000 – 48 proc. Vyrų mirštamumas sumažėjo labiau negu moterų. Framinghamo studiją atlikę mokslininkai įvertino ilgalaikes ŠN sergančių pacientų išgyvenamumo tendencijas. 1950–1999 metų laikotarpiu gerėjo tiek vyrų, tiek moterų pagal amžių koreguotas išgyvenamumas: mirties rizika kas dešimtmetį sumažėdavo po 12 proc. Kanados mokslininkų duomenimis, sumažėjo vyresnių nei 65 metų pacientų mirties per 1 metus po hospitalizavimo dėl ŠN rizika.
Turbūt svarbiausias veiksnys, lėmęs ŠN dažnumo ir sergamumo šia liga padidėjimą, buvo labai išaugusi vyresnio amžiaus asmenų dalis populiacijoje. Manoma, kad vien JAV vyresnių (≥ 65 metų amžiaus) asmenų nuo 35 mln. 2000 m. padaugės iki 70,3 mln. 2030 m. ŠN rizika didėja senstant. Netgi tuo atveju, jeigu ligos paplitimas liks panašus, tikėtina, kad bendras ŠN sergančių asmenų skaičius per šį laikotarpį padidės dvigubai.
Viename tyrime, kuriame naudota Kalifornijos epikrizių duomenų bazė (1991–1998 m.), buvo vertinamos 21–64 metų amžiaus asmenų hospitalizavimo dėl ŠN tendencijos. Per šį laikotarpį juodaodžių vyrų hospitalizavimo dažnumas (10 tūkst. gyventojų) padidėjo nuo 15,2 iki 29,7, azijiečių – nuo 2,9 iki 4,2, baltųjų – nuo 4,3 iki 5,8, o ispanų kilmės amerikiečių – nuo 2,9 iki 4,2. yrimo rezultatai rodo, kad ŠN daugiau serga juodaodžiai, bet sergamumas didėja visose grupėse. Atliekant mokslinius tyrimus rasinės ir etninės tendencijos dažniausiai nepakankamai įvertinamos, todėl taikyti šiuos duomenis labai svarbu. Europoje atliktame perspektyviajame populiaciniame kohortiniame Roterdamo tyrime buvo vertinamas ŠN paplitimas, sergamumas ir rizika susirgti ŠN per gyvenimą. 1997 metais ši rizika 55 metų vyrams buvo 33,0 proc., moterims – 28,5 proc. Nyderlanduose atlikti tyrimai taip pat parodė, kad ateityje, remiantis sergamumo, atkryčių ir rezultatų rodikliais, ligos keliamos problemos visuomenėje didės. Mokslininkai mano, kad šiuo metu vyksta širdies ligų transformacija: vietoj vyraujančių ūminių įsivyraus lėtinės. Jų teigimu, ateityje laikas, kurį asmenys nugyvena sirgdami širdies liga, ilgės. Škotijoje atliktų tyrimų duomenimis, ŠN sergančių pacientų skaičius per ateinančius 20 metų dar išaugs.
ŠN nėra vien išsivysčiusių šalių problema. Omranas aprašo besivystančiose regionuose vykstančius epidemiologinius pokyčius: vyravusias infekcinių ligų pandemijas keičia degeneracinės bei žmogaus sukurtos ligos. Šiose šalyse sparčiai plinta ir ŠKL rizikos veiksniai bei pačios ŠKL. ŠN čia greičiausiai irgi taps viena svarbiausių sveikatos sistemos problemų.
Dėl šios priežasties garbingą vardą užsitarnavusi Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkciniais pokyčiais paremta ŠN klasifikacijos sistema (I–IV klasės) buvo papildyta Amerikos širdies asociacijos sukurta klinikine/patofiziologine klasifikacija stadijomis (A–D stadijos). ŠN stadijos nustatymas labai svarbus dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, moksliškai įrodyta, kad ŠN prognozę galima pakeisti tinkamai gydant ligonį. Be to, vis plačiau pripažįstama, kad pirminė ŠN profilaktika gydant A ir B stadijų ŠN yra realus, pasiekiamas ir išmatuojamas tikslas.
Daugumoje gydymo strategijų daugiausia dėmesio skiriama ŠN, kai yra kairiojo skilvelio (KS) disfunkcija, bet vis dažniau kliniškai svarbiu laikomas ir ŠN, kai KS sistolinė funkcija išlikusi normali. Nepaisant to, kad ŠN esant KS disfunkcijai gydymo efektyvumas gerėja, ŠN, kai KS funkcija išlikusi, gydymas – sunkiai pasiekiamas tikslas. Siekiant užkirsti kelią šio tipo ŠN, reikės didžiulių pastangų.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 4, 2010