Astma yra svarbi socialinė problema, nes ji reikšmingai pablogina pacientų gyvenimo kokybę, riboja socialinį aktyvumą ir net sukelia neįgalumą. Vertinant astmos įtaką ekonomikai, turi būti atsižvelgiama ne tik į tiesiogines, bet ir į netiesiogines su liga ir jos gydymu susijusias išlaidas. Astmos gydymo išlaidos priklauso nuo ligos kontrolės lygmens.
Skubi pagalba sergančiajam astma (sunkaus paūmėjimo intensyvus gydymas, paūmėjimo gydymas ligoninėje, didelės vaistų dozės) kainuoja daug brangiau nei nuolatinis (palaikomasis) gydymas. Nors tiek visuomenės, tiek pacientų požiūriu astmos kontrolės kaina atrodo didelė, nekontroliuojama astma (blogai gydoma, dažnai paūmėjanti, varginanti simptomų pasireiškimu) pacientui ir valstybės biudžetui kainuoja daug daugiau nei nuolatinis gerai kontroliuojamos astmos gydymas. Įrodyta, kad pacientų priežiūra ir gydymas paremtas moksliškai pagrįstomis rekomendacijomis yra ne tik veiksmingesnis, bet ir pigesnis, nes tam skirtos lėšos efektyviau panaudojamos.
Naujausia 2009 metų Pasaulio astmos gydymo rekomendacijų redakcija buvo paskelbta 2010 m. sausio 12 d. Rekomendacijos papildytos ir pataisytos atsižvelgus į naujausių klinikinių tyrimų duomenis, paskelbtus per 2008–2009 metus. Labiausiai 2009 m. rekomendacijų redakcijoje pakeisti astmos kontrolės ir astmos kontrolės klasifikacijos skyriai.
Jau yra akivaizdžių įrodymų, kad astmos klinikinė raiška (simptomai, miego sutrikimai, veiklos ribotumas, kvėpavimo funkcijos sutrikimai) ir skubiosios pagalbos vaistų vartojimas didžiajai daliai pacientų gali būti valdomi (pašalinami) tinkamai gydant.
Astmos gydymas yra nenutrūkstamas procesas ligai suvaldyti – kontrolės pasiekimas, palaikymas ir paciento būklės stebėjimas norint ją išlaikyti. Kaip ir ankstesnėse redakcijose, astmos gydymas skiriamas į penkias pakopas. Pagal pakopinį principą gydymas, kol bus pasiekta ligos kontrolė, turi būti intensyvesnis (pakopa aukštyn), o esant stabiliai gerai būklei (gera kontrolė) – palaipsniui silpninamas pereinant į žemiausią gydymo pakopą ir skiriant mažiausias vaistų dozes gerai kontrolei palaikyti.
Pabrėžiama, kad padidėjęs pagalbos vaistų poreikis (ypač kasdien) turi sukelti nerimą – tai rodo, kad astmos kontrolė trinka. Tokiu atveju gydymą būtina peržiūrėti, patikslinti, ar tinkamai skiriami vaistai, ar pakankamos vaistų dozės ar pacientas vykdo gydytojo nurodymus.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 4, 2010