Rožinė (rosacea) – viena labiausiai paplitusių lėtinių dermatozių. Ja dažniausiai serga 30–50 metų šviesios odos žmonės. Tipiškais atvejais rožinė pažeidžia veido centrinės dalies odą, rečiau – kitas kūno dalis.
Priežastys, patogenezė
Rožinės priežastys ir patogenezė iki šiol gerai nežinomi. Nors pagal klinikinius požymis rožinė neretai priskiriama vadinamiesiems rožiniams spuogams (acne rosacea), demografiškai ir patogeneziškai šios ligos nesusijusios.
Dabartiniu metu rožinė laikoma savitu sindromu, susidedančiu iš kraujagyslinio (vaskulinio) bei uždegimo komponentų ir pasireiškiančiu proliferaciniu audinių atsaku.
Manoma, kad rožinės atsiradimą skatina daugelis veiksnių: įgimti ar įgyti odos kraujagyslių struktūros ar funkcijos sutrikimai, saulės poveikis, perdėm aktyvus odos atsakas uždegimu į dirgiklius ir kt. Dėl to sutrinka barjerinė epidermio funkcija, didėja odos jautrumas.
Kliniškai rožinė pasireiškia vienu ar daugiau dermatologinių simptomų:
·odos raudoniu ir eritema;
·telangiektazijomis;
·odos uždegimu, edema, gumbeliais (phymas);
·hiperplazija (rhinophyma);
·akių simptomais (blefaritu, konjunktyvitu, iritu).
Rožinė nėra gyvybei grėsminga liga, tačiau jos padariniai gali sužaloti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, emociškai. Tinkamai negydoma rožinė gali sukelti ryškią veido deformaciją, sunkių oftalminių komplikacijų.
Ligą suaktyvinti ar paryškinti gali kosmetikos ar odos priežiūros priemonės, kai kurie vaistai (sukeliantys vazodilataciją), virškinamojo trakto infekcija (ypač Helicobacter pylori, atpalaiduojanti žarnyne histaminą) ir kt.
Klinika
Rožinės skirstymas pagal vyraujančius pažeidimus ir požymius:
·eriteminė-telangiektazinė;
·papulopustulinė;
·fimatozinė;
·oftalminė.
Apie 18 proc. atvejų rožinė būna papulopustulinės formos.
Odos raudonis yra vienas būdingiausių rožinės simptomų. Raudonį lemia aktyvios vazomotorinės reakcijos, kraujagyslių tonuso reguliacijos sutrikimai, gausus histamino atsipalaidavimas iš imuninių ląstelių. Histamino išsiskyrimą gali stimuliuoti alkoholis, kai kurie maisto produktai. Tuo rožinė patogeneziškai primena migreną. Esama duomenų, kad papulopustulinės rožinės atsiradimą skatina Demodex folliculorum superinfekcija. Kas trečias rožine sergantis žmogus turi šeiminę šios ligos paveldimumo anamnezę.
Rožinės simptomai (odos raudonis, gumbeliai ir kt.) sudarko estetinį odos vaizdą, dėl to pacientai patiria psichologinį diskomfortą, distresą: prastėja savivertė, blogėja gyvenimo kokybė. Tyrimai rodo, kad sergantieji veido rožine (dažniausia ligos forma), ypač moterys, patiria didelių emocinių nepatogumų, disforiją.
Rožinė dažniausiai ir labiausiai pažeidžia išsišovusias, išgaubtas veido dalis: skruostus, smakrą, nosį, centrinę kaktos dalį. Ligai būdingi remisijos ir paūmėjimo periodai.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 5, 2010