Reikšminiai žodžiai: kosulys, gastroezofaginio refliukso liga, gerklų paralyžius, rinosinusitas, išorinės ausies ligos.
Santrauka. Nustatant kosulio priežastį neretai bendradarbiauja kelių sričių specialybių gydytojai. Kadangi kosulį gali provokuoti viršutiniuose kvėpavimo takuose (ryklėje, gerklose) esančių refeksinių sričių dirginimas, diagnostikai svarbu otorinolaringologinis paciento ištyrimas. Otorinolaringologai gali patvirtinti ar atmesti daugelį kosulio priežasčių: gastroezofaginio refliukso ligos laringofaringinę formą, gerklų darinius, svetimkūnius ar balso klosčių paralyžių, nosies ir prienosinių ančių bei išorinės klausomosios landos ligas. Tik kompleksinis priežastinis gydymas lemia laukiamą stabilų gydymo efektą.
Kosulys – vienas iš nusiskundimų, kurio priežasčiai patikslinti reikalingas otorinolaringologinis tyrimas. Vieni pacientai ausų, nosies, gerklės ligų specialisto konsultacijos būna siunčiami kitų specialybių gydytojų, kiti kreipiasi patys – pastarieji kosulį nurodo tarp kitų otorinolaringologinių simptomų. Bene dažniausiai ieškant kosulio priežasties tenka bendradarbiauti su pulmonologais.
Tiriant kosuliu besiskundžiantį pacientą svarbu nustatyti šio simptomo priežastį. Tik tokiu atveju galima tikėtis teigiamo gydymo efekto ir palankios ligos eigos. Žinoma, kad kosulį gali sukelti ne tik apatinių kvėpavimo takų ligos, bet ir viršutiniuose kvėpavimo takuose esančių refleksogeninių zonų bei išorinės klausomosios landos dirginimas [1–3]. Šiuo atveju kosulys kyla dėl refleksinio atsako į pokyčius klajoklio nervo inervuojamose gleivinėse (ryklėje, gerklose) ar odoje (išorinė klausomoji landa). Refleksogenines ryklės ir gerklų zonas gali pasiekti dirgikliai iš artimiausios aplinkos. Dažniausi dirgikliai yra išskyros iš nosies, nosiaryklės bei skrandžio sulčių refliuksas. Pirmuoju atveju neretai priežastis yra lėtinis rinosinusitas su polipoze ar be jos, antruoju – gastroezofaginio refliukso liga (GERL).
Refleksinį kosulį sąlygojantis dirginimas gali būti ūmus, periodinis ir nuolatinis. Į burnaryklę ar gerklas patekęs svetimkūnis (kietas, skystas) sukelia ūminį, neretai gerklų spazmo lydimą kosulį. Periodiškai kvėpavimo takų refleksines zonas gali dirginti iš nosiaryklės ar stemplės ištekantis sekretas. Nuolatinis refleksinis kosulys neretai kyla dėl darinio gerklaryklėje ar gerklose (polipas, cista, granuloma), kakle (padidėjęs limfmazgis, cista, skydliaukės mazgas), gleivinių sausumo (anemija, cukrinis diabetas, eksikozė), aspiracijos. Aspiraciją dažniausiai lemia neurologinės priežastys. Tarp jų nemažą reikšmę turi sutrikęs gerklų judrumas (balso klosčių paralyžius), padidėjęs seilėtekis arba šių būklių derinys [4]. Nuolatinį ar periodinį refleksinį kosulį gali sąlygoti ir išorinės klausomosios landos dirginimas.
Otorinolaringologo vaidmuo tiriant kosuliu besiskundžiantį pacientą yra toks: įtarti, diagnozuoti ir kompleksiškai gydyti kosulį sukėlusias priežastis. Neabejotinai sėkmingą gydymą lemia bendradarbiavimas su kitų sričių specialistais (alergologais, gastroenterologais, endokrinologais ir kt.).
Plačiau skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijose“ Nr. 1, 2010