Reikšminiai žodžiai: kombinuota elektroakustinė stimuliacija, DUET aparatas, sraigės implantas ir skaitmeninis klausos aparatas.
Santrauka. Kombinuota elektroakustinė stimuliacija (EAS) – tai pirmoji klausos sistema, jungianti klausos implanto ir skaitmeninio klausos aparato technologijas, sukurta pacientams, turintiems dalinį neurosensorinio tipo klausos sutrikimą. DUET kalbos procesorius akustiškai stimuliuoja likusią žemų dažnių klausą, o sraigės implanto dalis elektrine stimuliacija sustiprina aukšto dažnio garsus. Rezultatas – sinerginis veikimas leidžia efektyviai panaudoti abiejų technologijų galimybes. Dėl šios ypatybės paciento kalbos suvokimas triukšme ženkliai pagerėja, nes pateikiamas garsas yra tikslesnis, švaresnis, o klausant muzikos geriau atpažįstama melodija, garsas tiksliau lokalizuojamas.
Šiuolaikinės technologijos leidžia klausos implanto ir skaitmeninio klausos aparato savybes sujungti į vieną sistemą – kombinuotą elektroakustinę stimuliaciją (angl. Combined Electric Acoustic Stimulation, EAS). Skaitmeninis klausos aparatas akustiškai sustiprina žemo dažnio garsus, o sraigės implantas elektriniu impulsu sustiprina vidutinio ir aukšto dažnio garsus. EAS sistema sustiprina garsus tiek akustine, tiek elektrine stimuliacija [1].
Istorija
1999 m. Christoph von Ilberg paskelbė pirmąjį straipsnį apie kochlearinę implantaciją pacientui, kurio žemo dažnio garsų klausa buvo pakankama. Jam įdėtas kochlearinis implantas ir kartu pritaikytas klausos aparatas tai pačiai ausiai. Eksperimento rezultatai parodė, kad kochleariniu implantu stiprinant aukšto dažnio garsus, o akustiškai stiprinant žemus, šių procesų sinerginis poveikis sąlygoja daug geresnį kalbos suvokimą, ypač triukšmingoje aplinkoje.
Remiantis šiais eksperimentais buvo pradėta plėtoti integruotos elektoakustinės stimuliacijos sistemos idėja. 2005 m. Austrų kompanija „Med El“ pagamino pirmąjį kombinuotą elektroakustinės stimuliacijos (kochlearinio implanto ir klausos aparato) prietaisą DUET, kuris rinkoje pasirodė 2007 m. Lietuvoje kochlearinės implantacijos atliekamos nuo 1998 m., o integruota klausos aparato ir kochlearinio implanto EAS sistema DUET dar nenaudota.
Pacientų atranka
Kaip žinoma, neurosensorinį klausos pažeidimą gali sukelti daugelis veiksnių. Stiprios ekonomikos šalyse 70–80 proc. nuolatinių klausos sutrikimų sąlygoja būtent neurosensorinis prikurtimas. Tam turi įtakos urbanizacija, pramonės vystymasis (transportas, triukšmas), pailgėjusi gyvenimo trukmė (padidėja pagyvenusių žmonių ir senatvinio prikurtimo atvejų procentinė dalis), širdies ir kraujagyslių sistemos ligų išplitimas, virusinės epidemijos (didelė žmonių koncentracija miestuose), ototoksiniai veiksniai ir kt., o besivystančiose šalyse vyraujanti prikurtimo priežastis yra vidurinės ausies patologija [14].
Kadangi neurosensorinis klausos sutrikimas gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms (tiek vaikams, darbingo amžiaus, tiek vyresniems) ir procesas daugeliu atvejų yra negrįžtamas, didelę reikšmę turi klausos reabilitacija, pagerinanti socialinę pacientų adaptaciją ir gyvenimo kokybę. Atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, klausa, gali būti reabilituojama klausos aparatais ar kochleariniais implantais, kai klausos aparatai nepadeda, esant sunkiam prikurtimui ar kurtumui.
Tačiau yra pacientų, kurių neurosensorinis klausos sutrikimas yra dalinis, t. y. negebama išgirsti aukštesnio dažnio garsų (paukščių čiulbėjimo, telefono ar durų skambučio, priebalsių „p, s, k, f, š, g“ ir kt.), bet girdimi tam tikro intensyvumo žemo dažnio garsai (mašinų, būgnų garsas, balsės, kai kurios priebalsės ir kt.) – toninės audiogramos kreivės krentančio pobūdžio. Tai aiškinama tuo, kad neuroepitelinės ląstelės, esančios sraigės bazinėje vijoje, yra jautriausios ototoksiniams veiksniams. Jas pažeidus sutrinka aukštų dažnių klausa, nes būtent šioje sraigės dalyje pamatinės membranos išlinkimą ir išorinių neuroepitelinių ląstelių sudirginimą sukelia aukšto dažnio garsai.
Plačiau skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijose“ Nr. 1, 2010