Kauno medicinos universiteto klinikų darbuotojai gyvena artėjančio jubiliejaus nuotaikomis ir rūpesčiais. Apie artėjančią neeilinę datą kalbamės su KMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktoriumi dr. Tauru Meku.
Liepos 1-oji
Muziejaus direktoriaus dr. T. Meko teigimu, būtent liepos mėnuo Kauno klinikoms buvo reikšmingas ne vienerius metus.
1937 m. liepą pašventintas kertinis statybų akmuo.
Klinikos buvo vienas stambiausių statomų objektų tarpukario Lietuvoje. Pirmą kartą buvo mechanizuoti tam tikri darbai, pirmą kartą naudotas vibruotas betonas, naujoviškai statytos laiptinės, pastatytas 75 m aukščio kaminas. Statybos darbai truko iki 1939 m. liepos mėn. Klinikų plotas siekė apie 160 tūkst. kv. metrų. Nuo kitų Lietuvos gydymo įstaigų Kauno klinikos skyrėsi, nes visi 6 pastatai buvo sujungti 1 km ilgio ir 2,2–2,3 m pločio požeminiais tuneliais. Čia įrengti pusapskritimio formos praplatėjimai priešingomis kryptimis vežamiems kroviniams prasilenkti, išvedžiotos inžinerinės komunikacijos. Klinikų statyba ir įrengimas kainavo 14 mln. litų.
Klinikos eksploatuoti pradėtos 1940 m. liepos mėn.
Istorija iki 1940 m. liepos
Kauno klinikų statybai XX a. 4-ąjį dešimtmetį buvo skirtas 12 ha sklypas VII forto rajone, prie Šv. Luko ligoninės. Dabar Klinikose veikia Šv. Luko koplyčia.
1935 m. architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis parengė sklypo Eivenių g. eskizinį projektą.
1936 m. VDU Medicinos fakulteto ir miesto tarybos atstovai aptarė galimas naujos ligoninės statybas. Paskelbtas tarptautinis statybų projekto konkursas ir gauti 6 projektai: 4 lietuvių, 2 užsieniečių.
Pirmąją premiją laimėjo prancūzų architekto, stambios ligoninių projektavimo firmos Paryžiuje vadovo Urbeno Kasano projektas. Jam talkino architektas Eli Ušanovas. Dviaukščio Patologinio anatomikumo pastatą patikėta projektuoti vietiniam architektui Feliksui Bielinskiui.
Nuo ryto iki vakaro U. Kasanas leido dekanate, diskutuodamas su Klinikų ir skyrių vadovais, kurie reiškė konkrečius būsimųjų patalpų išdėstymo reikalavimus. Architektas įgijo pasitikėjimą, pelnė puikaus specialisto vardą.
Statybos komisija pastatų ir jų dalių planų brėžinius analizavo kartu su medikais bei ekspertais, davė pastabas, prašė keisti tam tikras vietas. Per 5 mėn. buvo parengtas galutinis Klinikų 6 korpusų projektas. Numatyta statyti 518 lovų Kliniką.
Pirmuoju Klinikų direktoriumi 1939 m. paskirtas VDU Teismo ir socialinės medicinos katedros vedėjas, pulkininkas prof. Kazys Oželis.
„Labai gali būti, kad be prof. Vlado Lašo šiandien negalėtume minėti jubiliejaus. Prof. Vl. Lašas dėjo visas pastangas, kad tokia ligoninė būtų. Vadinamosios „užkulisinės veiklos“ netrūko ir tais laikais, kai buvo statomos Klinikos. Intrigos būdingos ne tik mūsų dienoms“, – pasakojo dr. T. Mekas.
Karas ir tarybinis laikotarpis
1941 m. pradžioje Klinikose veikė 750 lovų stacionariniai skyriai.
Vokiečių okupacijos metais Klinikos buvo paverstos karo ligonine, kur buvo guldoma iki 5 tūkst. sužeistųjų.
Karo metais pastatai išliko nesugriauti, bet išgrobstytas turtas, šviesūs rūmai perdažyti maskuojamąja spalva.
1945 m. Klinikos buvo perduotos civilinei valdžiai.
1949 m. pasikeitė kai kurių pastatų paskirtis.
Nuo 1964 m. buvo vykdomos naujos statybos, rekonstruoti seni pastatai.
1967 m. pastatytas Medicinos instituto mokomasis ir laboratorijų korpusas; 1972 m. – Akušerijos ir ginekologijos korpusas; 1974 m. – 240 lovų Akių ligų ligoninė; 1976 m. – 120 lovų Kardiologinė ligoninė; 1982 m. – Neurochirurgijos korpusas, praplėstas ūkinis pastatas.
Priešais Klinikų centrinį korpusą įrengtas skverelis su baseinu, takai apsodinti žaluma. Tarp centrinio pastato ir Patologinio anatomikumo užveistas sodas, pacientų rekreacijai skirtas pušynas ant Neries kranto.
Kultūros paminklas
„Jei nebūtų pastatyta tų „smetoninių“ pastatų, Medicinos fakultetas Kaune tarybiniais laikais tikrai būtų panaikintas, – įsitikinęs dr. T. Mekas. – Kaune buvo panaikintas universitetas. Profesorių Zigmo Januškevičiaus ir Juozo Kupčinsko dėka 1950 m. iš Maskvos atvyko komisija spręsti aukštojo medicinos mokslo Kaune galimybių. Žmonės iš TSRS į Kauno klinikas žiūrėjo kaip į ateivių laivą ir pasakė Antanui Sniečkui: „Jei jūs čia nepaliekate respublikinės aukštojo medicinos mokslo ligoninės, mes ją imame Maskvos pavaldumui ir steigiame sąjunginio pavaldumo Medicinos fakultetą“. Paskutinis ir lemiamas argumentas, padėjęs išlaikyti aukštąjį medicinos mokslą Kaune, buvo būtent Kauno klinikos.“
Kauno klinikų statinių ansamblis paminklosauginiu požiūriu yra vertingas objektas, visiškai išlikęs ir nepakeitęs pagrindinės gydymo įstaigos funkcijos.
2003 m. Klinikų kompleksas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
2008 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, Klinikų statinių kompleksas paskelbtas kultūros paminklu.
Kauno medicinos universiteto klinikos yra didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje.
Pavadinimų įvairovė
Iki 1948 m. KMUK buvo vadinamos Vytauto Didžiojo universiteto klinikomis. 1948–1952 m. – Kauno srities klinikinė ligoninė. 1952–1980 m. – Respublikinė Kauno klinikinė ligoninė. 1980–1986 m. – Klinika prie SAM KMI. 1986–1990 m. – Petro Jašinsko klinika. 1990 m. – Respublikinė Kauno klinikinė ligoninė, Kauno akademinės klinikos. 1998 m. – Kauno medicinos universiteto klinikos (KMUK). Nuo 1995 m. didžiausiai Lietuvos gydymo įstaigai vadovauja prof. Juozas Pundzius.
Didžiausia gydymo įstaiga
Kauno medicinos universiteto klinikos yra didžiausia daugiaprofilinė gydymo įstaiga Lietuvoje.
1940 m. pradėjusi veikti ligoninė pateisino statytojų lūkesčius ir tapo viena moderniausių ligoninių šalyje, siekianti vieno tikslo – geresnės Lietuvos žmonių sveikatos.
Sėkmingai diegiamos naujausios diagnostikos ir gydymo technologijos, siekiant teikti kuo daugiau moksliniais įrodymais pagrįstų medicinos paslaugų, diegiama kokybės sistema. 15 pastatų įsikūrusios 35 profilinės klinikos, 15 poliklinikos skyrių.
KMUK dirba 1200 gydytojų, beveik 2500 slaugos personalo, daugiau kaip 400 gydytojų rezidentų.
Klinikose ir filialuose, 2009 m. gale funkcionavo 2400 stacionaro lovų, iš jų 103 – intensyviosios terapijos. 2009 m. KMUK apsilankė daugiau kaip 1 mln. pacientų, beveik 84 tūkst. gydėsi stacionare, atlikta 61 120 operacijų.
Medikai stengiasi, kad kiekvienam į ligoninę besikreipiančiam būtų suteikta aukščiausios kokybės medicinos pagalba. Kasmet atliekama pacientų apklausa liudija, kad 94 proc. pacientų patenkinti aptarnavimu, medikų darbu.
Klinikos aprūpintos naujais, šiuolaikiniais diagnostikos ir gydymo įrengimais. Po vienu stogu dirba daugelio medicinos sričių specialistai – specializuotų chirurgijos, terapijos, naujagimių ir vaikų, akušerijos ir ginekologijos, intensyviosios terapijos profilių gydytojai. Pacientų tyrimo kokybė atitinka išsivysčiusių šalių standartus. Tai leidžia parinkti optimalų gydymo būdą, atlikti ir pačias sudėtingiausias, kompleksines operacijas, organų transplantacijas.
Dėl naujų diagnostinių ir gydymo galimybių, mokslo laimėjimų ir kvalifikuotų specialistų KMUK profilinės klinikos tampa lygiaverčiais partneriais įgyvendinant tarptautines programas ir bendrus projektus.
Klinikų laimėjimai nebūtų pasiekti be mokslo, mokymo ir gydymo praktikos vienovės. Klinikos – būsimųjų gydytojų rengimo vieta, čia vykdomos visų pakopų universitetinės medicinos studijos.
Kauno klinikos atviros visiems. Klinikos visapusiškai pasirengusios teikti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas ne tik Lietuvos, net ir Europos Sąjungos šalių piliečiams.
Kauno Medicinos Universiteto Klinikų 70-ies veiklos metų Jubiliejus bus minimas liepos 1 d.
12 val. vyks memorialinės lentos atidengimas prie Centrinio Klinikų pastato dalyvaujant garbingiems svečiams, koncertuojant pučiamųjų orkestrui.
12.30 val. – iškilminga konferencija KMU Mokomajame laboratoriniame korpuse, Z. Januškevičiaus posėdžių salėje.
Džiuljeta Kulvietienė
Savaitraščio "Ave Vita" informacija