Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad šių metų rugpjūčio 24 d. 28 m. amžiaus Kauno rajono gyventojui, kuris šių metų rugpjūčio 3-11 d. buvo išvykęs į Ganos Respubliką (Afrika), nustatyta maliarija.
Maliarija (lot. malus aer – blogas oras) yra liga, kuri pasireiškia reguliariai pasikartojančiais drugio (karščiavimo su šaltkrėčiu) priepuoliais, kepenų ir blužnies padidėjimu, mažakraujyste. Sukelia plazmodijų genties pirmuonys. Infekcijos šaltinis yra ligonis ar sukėlėjų nešiotojas. Maliariją platina maliariniai uodai, kurių organizme subręsta ligos sukėlėjai plazmodijai – parazitiniai kraujo pirmuonys. Užkratas perduodamas įkandus uodo patelei, kuri prieš tai buvo prisisiurbusi infekuoto kraujo iš maliarija sergančio žmogaus ar parazitų nešiotojo.
Užkratą galima perduoti ir kitais keliais: perpilant kraują, per krauju užterštus instrumentus, per placentą ir gimdymo metu. Donoro kraujyje maliarijos sukėlėjai išlieka gyvybingi 1-2 sav.
Sergamumas maliarija priklauso nuo sukėlėją pernešančių uodų populiacijos dydžio bei užsikrėtusių žmonių.
Inkubacinis ligos periodas trunka 8–25 dienas, atsižvelgiant į maliarijos rūšį, o „trečiadienės“ maliarijos atveju gali užtrukti net iki 8-14 mėnesių. Liga prasideda staiga – drugio priepuoliu. Ligonį krečia šaltis, jis dreba, kalena dantimis, atšąla galūnės. Po kelių valandų temperatūra padidėja iki 40ºC, skauda galvą, strėnas. Vėliau ligonis sušyla, jį išpila prakaitas, temperatūra sumažėja, ligoniui būna silpna, jis mieguistas. Intervalai tarp drugio priepuolių priklauso nuo parazito biologinio ciklo.
Po kiekvieno priepuolio ligonis vis labiau išblykšta, didėja mažakraujystė, sumažėja kraujospūdis. Labai padidėja kepenys, blužnis. Negydant priepuoliai kartojasi 10-14 kartų ir vėliau savaime išnyksta, bet išlikę plazmodijai po kelių mėnesių sukelia ligos atkryčius.
Negydant ligoniui gali prasidėti koma, masinis eritrocitų irimas, ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas, plaučių pabrinkimas, virškinimo trakto pažeidimas, psichozė, nėščioms gali įvykti persileidimas.
Maliarija diagnozuojama įvertinus ligos simptomus, epidemiologinius duomenis. Kraujyje randama sukėlėjų, taip pat nustatoma mažakraujystė, leukocitų, trombocitų kiekio sumažėjimas, kepenų fermentų, bilirubino koncentracijos padidėjimas.
Gydymas
Sergantys maliarija pacientai guldomi į ligoninę. Gydoma vaistais nuo maliarijos. Pasveikę pacientai 2 metus yra aktyviai stebimi.
Imunitetas. Persirgus maliarija natūralaus imuniteto neįgyjama, išsivysto tik trumpalaikis, rūšinis imunitetas.
Profilaktika Maliarijos prevencijos priemonės apima kelias grandis. Tai – individuali profilaktika, masinė profilaktika, maliarijos epidemiologinė priežiūra ir kovos su pernešėjais kompleksas.
Individuali profilaktika – tai apsisaugojimas nuo uodų įkandimo (tinkama apranga, uodus atbaidančių priemonių naudojimas, patalpų apsauga ir t.t.) ir priešmaliarinių vaistų vartojimas.
Masinė profilaktika vykdoma tuomet, kai yra rizikinga epidemiologinė situacija, t.y. kai yra pavojus maliarijai išplisti.
Maliarijos epidemiologinės priežiūros tikslas – užkirsti kelią ligos atsiradimui ir išplitimui.
Kovos su maliarijos pernešėjais priemonių komplekso esmę sudaro maliarijos entomologinė priežiūra, kurią atlieka teritoriniai Visuomenės sveikatos centrai. Tik žinant kontroliuojamoje teritorijoje besiveisiančių uodų rūšis ir maliarinių uodų veisyklas, galima efektyviai valdyti epidemiologinę situaciją.
Patarimai keliautojams
Pasaulyje kasmet apie 10 tūkstančių keliautojų, grįžusių iš kelionių, suserga maliarija, ir apie 1 proc. šių žmonių, užsikrėtusių tropine maliarija, miršta. Šių susirgimų ir mirčių būtų galima išvengti, jei žmonės tinkamai naudotų priešmaliarinius vaistus, o liga būtų laiku diagnozuojama ir gydoma.
Eilėje pasaulio šalių maliarijos situacija labai pablogėjo, gydymas ir apsisaugojimas nuo jos pasunkėjo, nes išsivystė ir plačiai paplito priešmaliariniams vaistams atsparios parazitų formos.
Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja sergamumo maliarija didėjimą ateinantį dešimtmetį. Taigi, keliautojai, vykstantys į įvairias pasaulio šalis, turėtų pagalvoti apie ten tykančius pavojus ir prieš kelionę pasitarti su gydytojais apie galimybę išvengti mirtį nešančių parazitų invazijos ir jų sukeltų pasekmių.
Irina Bulsienė,
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė,
tel. (8 37) 331694
Kristina Motiejūnaitė,
Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė (ryšiams su visuomene),
tel. (8 37) 331692 ,
el. p.: kristina.motiejunaite@kaunas.vvspt.lt