Apie ekonominės krizės poveikį sveikatos priežiūrai

Rugsėjo 10–11 d. Rygoje vyko konferencija „Ekonominė krizė – reikšmė sveikatos priežiūrai. Pamokos ateičiai“. Renginio tikslas – išanalizuoti pasaulinės ekonomikos krizės reikšmę ir atspindžius sveikatos priežiūros sistemoje, taip pat iš sunkmečio gautas bei vis dar gaunamas naujas pamokas ateičiai.


Iškilmingai atidarytoje dviejų dienų konferencijoje pasisakė pranešėjai iš Europos, Amerikos, taip pat iš Taivanio, Ukrainos bei Turkijos. Pranešimą skaitė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Ž. Padaiga („Darbuotojų migracija ir poveikis visuomenės sveikatai bei sveikatos priežiūrai“). Pranešimuose įvairiais aspektais nuskambėjo finansinės krizės diktuojamų sprendimų vertinimas, galimybių projekcijos.


Pasaulinės ekonominės krizės laikotarpis verčia generuoti idėjas ir ieškoti naujų sprendimų, laužyti tradicines koncepcijas ir struktūras, todėl jis tuo pačiu tampa ir galimybių laikotarpiu. Tai taip pat metas keisti, reformuoti sveikatos priežiūros sistemas, mažinti kaštus, kur įmanoma ir prasminga, pvz., atsižvelgiant į medicinos technologijų konkurencinę kovą, ar vyraujančių ligoninių svarbą. Radikalių priemonių verta ir reikia imtis profilaktinės medicinos, pirminės sveikatos priežiūros finansavimui didinti. Investavimas į šias sritis gali padėti sumažinti ilgalaikį krizės poveikį.


Kritinis metas yra ir atradimų metas. Visuotinis klimato atšilimas ir sveikata – dar viena tema pamąstyti kad ir apie transporto sistemas bei jų naudojimą trumpiems atstumams (pvz., dviratis gali pakeisti automobilį). Mokesčių sistema turėtų būti palankesnė ekologinei gamybai ir saugiems maisto produktams labiau nei tabako ar alkoholio, cukraus bei druskos gaminiams.


Apibendrinus pranešimus, konferencijos rengėjų ir dalyvių nuomone, atsakomybę už krizės padarinius privalo dalytis įvairūs sektoriai, susiję su sveikatos priežiūra ir sveika gyvensena bei ekonomika. Tarpdalykis problemos vertinimas ir toliau turi likti prioritetu, siekiant plėtoti socialiai atsakingos valstybės veiklą.


Laima Zakaraitė
Viešųjų ryšių specialistė, LSMU