Operuodami invazinį šlapimo pūslės vėžį jaunam 40 metų amžiaus vyrui, Kauno klinikų Urologijos klinikos gydytojai pritaikė Lietuvoje dar retą metodiką – pašalinę šlapimo pūslę, iš plonosios žarnos segmento suformavo naują, prisiuvę ją prie šlaplės.
Pasak gydytojo urologo dr. Stasio Auškalnio, gydant invazinį, sistemiškai neišplitusį šlapimo pūslės vėžį, rekomenduojama šalinti šlapimo pūslę (vyrams – kartu su priešine liauka, moterims – kartu su gimda, makštimi ir kiaušidėmis), kartu atliekama limfonodektomija. Vienas iš operacijos etapų yra šlapimo nuosruvos suformavimas. Ši problema sprendžiama įvairiai. Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai taikoma metodika yra šlapimą nesulaikančio rezervuaro suformavimas, kai prie izoliuoto plonosios žarnos segmento vieno galo prijungiami šlapimtakiai, o kitas segmento galas išvedamas pro pilvo sieną (suformuojama stoma – urostoma). Po šitokia metodika atliktos operacijos, nors ji sukelia mažiausiai komplikacijų, iškyla gyvenimo kokybės klausimas – pacientams visą gyvenimą tenka prie pilvo sienos klijuoti šlapimą surenkančius maišelius. Kita metodika yra šlapimą sulaikančio rezervuaro sudarymas. Vienais atvejai šiuos rezervuarus pacientams reikia kateterizuotis patiems, kitais atvejais – rezervuaras yra prisiuvamas prie šlaplės ir pacientai šlapinasi natūraliu būdu.
Šiuo atveju invaziniu vėžiu sergančiam jaunam, 40 metų, vyrui buvo nuspręsta pritaikyti per pastaruosius 2 dešimtmečius pasaulyje vis labiau populiarėjančią operaciją gydant invazinį šlapimo pūslės vėžį – radikaliąją cistektomiją. Atliekant šią operaciją iš plonosios žarnos segmento suformuojamas šlapimo rezervuaras ir prijungiamas prie šlaplės (ortotopinė šlapimo pūslė). Šią operaciją atliko LSMU Urologijos klinikos gydytojai dr. S. Auškalnis, doc. Daimantas Milonas, Urologijos klinikos vadovas doc. Mindaugas Jievaltas, kartu su konsultantu gyd. urologu Stevenu Joniau iš Belgijos, Liuveno universitetinės ligoninės.
Pasak dr. S. Auškalnio, tokia operacija yra techniškai sudėtingesnė, tačiau ji padeda išlaikyti gyvenimo kokybę. Šia metodika atlikta šlapimo pūslės operacija Kauno klinikose antroji. Ankstesnė buvo atlikta prieš dešimt metų.
Po šia metodika atliktos operacijos būna savų komplikacijų, būtinas specifinės priežiūros reikalaujantis ankstyvasis ir vėlyvasis pooperacinis laikotarpis. Dėl ilgalaikio žarnos gleivinės sąlyčio su šlapimu gali atsirasti tam tikri elektrolitų, vitaminų apykaitos sutrikimai. Taip pat naujai suformuotame rezervuare gali susidaryti akmenys, atsirasti infekcija. Naujai suformuota pūslė nėra jautri, todėl žmogus nejaučia, kada ji prisipildo. Būtina ją treniruoti, didinti talpą – dienos ir nakties metu šlapintis nustatytais laiko intervalais ir t. t. Po operacijos yra tam tikra šlapimo nelaikymo rizika. Todėl ši operacija dažniausiai pasirenkama jauniems, motyvuotiems pacientams, kurie gali dažnai lankytis pas gydytoją, gali save prisižiūrėti ir vertinti savo būklę.
Pasak medikų, po trijų mėnesių, nesant komplikacijų, pacientas galės tęsti darbinę veiklą.
Eglė Žemaitienė
Kauno klinikų atstovė spaudai