Tokiu seminaru buvo pradėtas XIX Lietuvos akušerių ginekologų draugijos suvažiavimas. Kaip ir daugelyje pasaulio šalių, Lietuvoje medicinos praktikoje dažniau remiamasi ne individualia patirtimi, bet mokslo įrodymais pagrįstais faktais. Daugėja atliekamų mokslinių tyrimų, gerėja jų kokybė. Todėl aktualu mokėti publikuoti gautus rezultatus ne vien Lietuvos, bet ir užsienio recenzuojamuose žurnaluose. Kaip tai padaryti? Nuo ko pradėti? Į šiuos ir kitus klausimus padėjo atsakyti Acta Obstetricia et Gynecologica Scandinavica žurnalo vyriausiasis redaktorius prof. Reyniras Tómas Geirssonas (Islandija) bei redakcijos kolegijos narė dr. Eszter Vanky (Norvegija).
Prof. R. T. Geirssonas pradėjo seminarą pristatydamas savo, t. y. vyriausiojo redaktoriaus, vaidmenį. Būdamas grandimi tarp publikacijų autorių ir skaitytojų bei siekdamas nenuvilti skaitysiančių profesionalų lūkesčių, redaktorius turi atrinkti tiktai tinkamai parašytus, išties vertingus ir novatoriškus straipsnius. Tačiau prieš pradėdamas gilintis į publikacijos turinį, redaktorius pirmiausia įvertina struktūrines straipsnio dalis. Jeigu jos neatitinka žurnalo reikalavimų, net ir labai įdomus darbas gali būti grąžintas autoriams.
Labai svarbi yra santrauka. Jeigu ji bus per ilga, sunkiai suprantama, neatspindinti pagrindinio tikslo, didelė tikimybė, kad skaitytojas nesusidomės publikacija ir, nepabaigęs jos skaityti, padės į šalį.
Kodėl pasirinkta konkreti tema, kuo ji yra aktuali ir ką ketinama straipsniu pasakyti, išdėstoma publikacijos įvade. Šioje dalyje reikėtų paminėti jau atliktus panašia tema tyrimus, trumpai aptarti ir palyginti gautus rezultatus bei pabrėžti, kuo autoriaus publikuojamas tyrimas yra unikalus. Tai ypač svarbu, kai aprašoma literatūroje jau plačiai išnagrinėta tema ir skaitytoją reikia sudominti iš naujo.
Aprašant metodiką svarbu paminėti kur tyrimas buvo atliktas (vienoje ar keliose gydymo įstaigose, regione ar visoje šalyje). Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas tirtųjų kontingentui apibūdinti, aiškiai aprašyti įtraukimo ir neįtraukimo į tyrimą kriterijus bei pačią tyrimo eigą. Nurodant duomenų apdorojimo metodus, reikėtų nepamiršti paminėti ir pačių paprasčiausių. Būtina pateikti informaciją apie etikos komisijos leidimą tyrimui atlikti.
Lektorių nuomone, rezultatų pristatymas nėra tokia lengva užduotis, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Nemažai pradedančiųjų visus skaičius, gautus apdorojant duomenis, bando sudėti į lenteles, grafikus. Neretai ta pati informacija pateikiama ir tekste. Tačiau rašant publikaciją reikėtų suderinti, kad informacija lentelėse, paveiksluose ir tekste nesikartotų. Be to, skaitytojas turėtų suprasti lentelėje esančių skaičių prasmę neskaitydamas teksto ir, atvirkščiai, tekste pateikti rezultatai turėtų būti aiškūs į lentelę nežiūrinčiam žmogui. Tiek skaičių, tiek lentelių gausa blaško skaitytoją, todėl nerekomenduojama pateikti daugiau kaip 3–4 lenteles, o jose siūloma nurodyti tik pagrindinius rezultatus.
Nemažai dėmesio buvo skirta svarbiausiai publikacijos daliai – rezultatų aptarimui. Dr. E. Vanky minėjo, kad šioje dalyje turėtų būti aptarta pagrindinė tyrimo išvada. Tyrimo duomenis reikėtų palyginti su anksčiau atliktų tyrimų rezultatais, kurie gali būti ir panašūs, ir prieštaringi. Jei rezultatai prieštarauja vieni kitiems, straipsnio autoriai turėtų pateikti savo nuomonę ir paaiškinimą, kodėl taip galėjo atsitikti. Šioje dalyje nereikėtų kartoti nei įvade, nei rezultatuose pateiktos informacijos. Nemažai autorių straipsnio pabaigoje stengiasi pabrėžti stipriąsias ar išskirtines tyrimo savybes, tačiau raginama nepamiršti ir silpnųjų tyrimo vietų.
Teorinę dalį papildė pratybos. Jų metu, kartu su prof. R. T. Geirssonu ir dr. E. Vanky, apie 50 seminaro dalyvių vertino du lietuvių mokslininkų užsienio spaudai parengtus straipsnius. Buvo peržvelgtos visos šių publikacijų dalys, pateikti patarimai jų kokybei pagerinti. Taip pat pabrėžta taisyklingos medicininės anglų kalbos, trumpų ir aiškių sakinių svarba. Akcentuota, kad skaitytojas, perskaitęs pusę sakinio, neturėtų būti pamiršęs jo pradžios, o publikacijoje pateikiama informacija būtų suprantama net ir ne specialistui.
Vildamiesi, kad seminaro metu klausytojams pateikta informacija buvo naudinga, lektoriai skatino daryti mokslinius tyrimus, rašyti straipsnius ir nenuleisti rankų bei bandyti dar kartą, jei žurnalo redakcija šį kartą nusprendžia publikacijos nespausdinti.
Esame dėkingi LSMU bibliotekos ir informacijos centro darbuotojams už bendradarbiavimą organizuojant šį seminarą.
Justina Kačerauskienė,
Eglė Barčaitė
Savaitraščio "Ave Vita" informacija