Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) stebėtojų tarybai buvo pristatyti TLK 2011 metais planuojami asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastai. Informaciją apie tai, kokios yra TLK kitąmet planuojamų apmokėti pirminių ambulatorinių, stacionarinių, ambulatorinių specializuotų paslaugų, prevencinių programų bei brangių tyrimų ir procedūrų apimtys, pateikė TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė.
Pasak A. Čiplienės, paskaičiuoti kompensuojamų paslaugų mastą, finansuojamą PSDF lėšomis, TLK įpareigoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Tai daroma pagal vienodą visoje šalyje skaičiavimo metodiką, vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos prie SAM direktoriaus ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus patvirtintais kompensuojamų paslaugų masto skaičiavimo aprašais. Direktoriaus pavaduotoja akcentavo, jog pateikti duomenys rodo, kokias asmens sveikatos priežiūros paslaugas ligonių kasa planuoja apmokėti už savo veiklos zonos atskirų savivaldybių gyventojus. Planavimas atliktas atsižvelgus į 2009 m. liepos 1 d.– 2010 m. birželio 30 d. paslaugų apimtis. Kol nėra žinomas 2011 m. Panevėžio TLK biudžetas, šie paskaičiavimai yra tik preliminarūs. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pagal sutartis pervedamos sumos visoms paslaugoms priklausys nuo skirto biudžeto ir balo vertės.
Stebėtojų tarybos narius, pristatant šį klausimą, ypač domino hospitalizavimo rodiklis – iš gydymo įstaigų išrašytų pacientų skaičius, tenkantis 100 savivaldybės gyventojų. TLK direktoriaus pavaduotojai informavus, kurių savivaldybių hospitalizavimo rodiklį kitais metais reikėtų padidinti ar sumažinti, kilo diskusija, ar dėl to nenukentės įstaigų finansavimas ir gyventojai.
A.Čiplienė paaiškino, kad visoje šalyje yra vienodas siektinas hospitalizavimo rodiklis, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministerijos. Tai, kad siūloma sumažinti ar padidinti hospitalizavimo rodiklį kurioje nors savivaldybėje, nereiškia, kad reikia sumažinti ar padidinti į ligoninę guldomų pacientų skaičių konkrečioje ligoninėje. Pasak TLK direktoriaus pavaduotojos, minimas rodiklis atspindi ne pacientų gydymo konkrečios savivaldybės ligoninėje atvejus, bet jų gydymą visose šalies įstaigose, kuriose tos savivaldybės gyventojai gauna sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi savivaldybių gyventojai nenukenčia, o įstaigų finansavimas perskirstomas priklausomai nuo paslaugų skaičiaus. Kitaip tariant, pinigai keliauja „paskui pacientą“.
Stebėtojų tarybos nariai teiravosi, kaip gydymo įstaigos skatinamos siekti gerų rezultatų, informavo apie problemas dėl slaugos apmokėjimo namuose, domėjosi, kokios yra augančio brangių tyrimų ir procedūrų vartojimo priežastys.
Stebėtojų tarybos pirmininkas Manfredas Žymantas teigė, jog diskusijos padėjo suprasti, kad TLK neketina pabloginti situacijos gydymo įstaigose. Kadangi bendra situacija šalyjekol kas negerėja, galima numanyti, kad ateityje daugės susirgimų, taip pat augs sveikatos priežiūros paslaugų, ypač slaugos, poreikis. Vadinasi, ar pavyks įstaigoms turėti siektiną hospitalizacijos rodiklį, paaiškėsmaždaug po metų.
Daugiau informacijos tel. 8 (45) 51 10 17 (Panevėžio TLK direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė).
Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija