Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo aptarti 2009 ir 2010 metų pabaigoje atliktų tyrimų „Lietuvos gyventojų informuotumas, pasitikėjimas ir pasitenkinimas Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistema, ligonių kasų veikla ir asmens sveikatos priežiūros įstaigomis“ rezultatai. Šį tyrimą, kurio metu apklausti 1067 nuolatiniai Lietuvos gyventojai, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu antrus metus atlieka UAB „Konsultus“.
Tyrimo dalyviai atsakė į daugiau kaip 50 klausimų, atsakymai atspindi žmonių žinojimą, nuomones ir patirtį sveikatos apsaugos sistemoje – gydymo įstaigose ir ligonių kasose. Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Janinos Kumpienės, tokios gyventojų apklausos padeda išsiaiškinti objektyvią padėtį sveikatos apsaugos sistemoje ir imtis šalinti trūkumus.
Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai iš esmės pasitiki privalomojo sveikatos draudimo sistema, ligonių kasomis ir gydymo įstaigomis: pasitikėjimo ir pasitenkinimo rodikliai siekia 6–7 balus (aukščiausias balas – 10), tad Lietuvos sveikatos sistema iš esmės tenkina didžiosios visuomenės dalies lūkesčius ir poreikius.
Kita vertus, tyrėjai pažymėjo, kad Lietuvos gyventojai palyginti mažai informuoti apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą, ligonių kasų funkcijas, vaistų kompensavimo tvarką. Pabrėždamas atlikto tyrimo naudą Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas teigė manantis, kad poliklinikose, ligoninėse gydęsi žmonės, kaip rekomenduoja tyrėjai, turėtų gauti ataskaitą, kiek lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto per metus sumokėta už kiekvieno asmens gydymą. Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė teigė, kad jau numatyta pradėti informuoti apdraustuosius apie tai. Ši informacija pasitarnautų ir kaip korupcijos prevencijos žingsnis, asmeninės ataskaitos parodytų, kiek iš tiesų kiekvienam kainuoja sveikatos priežiūra ir kiek ligonių kasos moka gydymo įstaigoms bei vaistų pardavėjams.
Apklausa atspindi ir visuomenės požiūrį į konstitucinės teisės į sveikatos priežiūrą užtikrinimą: 60,9 proc. respondentų mano, kad tokia teisė užtikrinama iš dalies, 28 proc. mano, kad už sveikatos priežiūrą Lietuvoje reikia mokėti – legaliai ar nelegaliai. Tyrimo dalyviai nurodė patiriantys tokių sunkumų: ilgos eilės pas gydytojus specialistus (49,9 proc.), taip pat – atlikti tyrimus (35,7), bendros informacijos stoka (23,4 proc.), sunku prisiskambinti į registratūrą ar gydytojui (20,5 proc.), didelės teisėtos priemokos įstaigai už tyrimus (19,7 proc.), neteisėtos priemokos, mokamos ne į kasą (17,7 proc. ) ir kt.
Šis tyrimas iš dalies atspindi ir korupcijos mastą sveikatos apsaugos sistemoje (tai patvirtina ir kiti tyrimai) bei gyventojų pakantumą korupcijai. Daugiau kaip pusė respondentų sveikatos paslaugų kokybę sieja su asmenišku atsilyginimu, jie dažniausiai atsilygina paskatinti kitų pacientų ar savo noru, tačiau tokio atsilyginimo įteisinimui nepritartų (55 proc. nurodo, kad nesutiktų „nes mokamas sveikatos draudimo mokestis“). Net 48,8 proc. respondentų nurodė per pastaruosius 12 mėnesių asmeniškai atsilyginę už sveikatos priežiūros paslaugas. Tai dar vienas ženklas, kad būtina plėsti antikorupcinį švietimą, plačiau naudotis socialinės informacijos ir reklamos galimybėmis.
Tyrėjai pabrėžė, kad labai svarbu skatinti sveikatos sistemos dalyvių (sprendimų priėmėjų, privalomojo sveikatos draudimo vykdytojų, paslaugų teikėjų, pacientų bei medikų organizacijų ir kt.) bendradarbiavimą, neignoruoti ir nedangstyti neteisėtų mokėjimų, atvirai ieškoti sprendimų kaip to išvengti. Rekomenduojama skirti daugiau dėmesio pacientų ir visuomenės informavimui.
www.vlk.lt