Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos minnisterijos duomenimis, pirmosiomis vasaros dienomis Ukrainoje užregistruotas choleros protrūkis. Manoma, jog liga, kuri dažniausiai registruojama besivystančiose šalyse, kur yra itin blogos sanitarinės sąlygos ir trūksta geriamojo vandens, penkiolika Ukrainos gyventojų galėjo susirgti valgydami užkrėstą žuvį. Trys pirmi choleros atvejai buvo patvirtinti 2011 m. gegužės 30 dieną Mariupolio uostamiestyje, esančiame pietryčių Ukrainoje. Nustatytas sukėlėjas – Vibrio cholerae O1.
Vėliau, nuo gegužės 31 iki birželio 9 d., buvo užregistruota 11 naujų choleros atvejų Mariupolio mieste ir vienas atvejis kaimyniniame Volnovakhos rajone. Birželio 8 d. išaiškinti 6 besimptominiai choleros vibriono nešiotojai. Iš viso užregistruota 15 ligonių, iš kurių 14 suaugusių ir vienas 18 mėnesių vaikas. Visi ligoniai yra hospitalizuoti, mirties atvejų neregistruota. Taip pat nėra užregistruota nei vieno choleros atvejo iš kaimyninių šalių.
Ukrainos sveikatos priežiūros institucijos mano, kad ligoniai galėjo užsikrėsti valgydami užkrėstą žuvį. Atlikus tyrimą choleros sukėlėjų nerasta miesto vandens tiekimo tinkluose, tačiau sukėlėjai nustatyti paimtuose mėginiuose iš trijų nuotekų vietų, kuriose ir buvo sugautos žuvys, naudotos maistui.
Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerija apie šią padėtį pranešė Ekstremalių situacijų komisijai, kuri atsakinga už tyrimą ir prevencinių priemonių įdiegimą. Sveikatos apsaugos ministerija įvedė sveikatos tikrinimą Mariupolio gyventojams, besiskundžiantiems skrandžio ir žarnyno uždegimu. Šis patikrinimas vyks nuo liepos 1 iki rugsėjo 30 d. Už maisto saugą atsakingos institucijos vykdys pagautos žuvies kontrolę.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad maisto produktų realizavimas iš Ukrainos neturi būti uždraustas, nebent būtų įrodymų, kad tam tikras maistas yra užkrėstas choleros sukėlėjais. Tarptautinė vakcinos profilaktika nėra būtina. Keliavimų apribojimas ir karantininių priemonių taikymas pasienyje nėra rekomenduojamas.
Cholera – tai ūmi žarnyno infekcija, kurią sukelia toksiną gaminančios bakterijos Vibrio cholerae, priklausančios O1 ir O 139 serogrupėms.
Cholera daugiausia registruojama besivystančiose šalyse, kur yra blogos sanitarinės sąlygos ir trūksta geriamojo vandens, bei karo nuniokotose teritorijose. Išsivysčiusiose šalyse pasitaiko tik įvežtinių atvejų. Lietuvoje choleros atvejų nebuvo registruojama.
Pagrindinis choleros infekcijos šaltinis yra asmenys su besimptome infekcija ir sergantys lengvomis ligos formomis. Jie dažniausiai lieka neišaiškinti ir palaiko choleros vibriono cirkuliaciją aplinkoje.
Choleros inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki 5 dienų. Dalis užsikrėtusių žmonių jokių simptomų nejaučia arba liga pasireiškia lengvu viduriavimu. Tačiau apie 20 proc. ligonių gali būti stiprus vandeningas viduriavimas bei vėmimas. Organizmas praranda daug skysčių ir mineralinių medžiagų, todėl ligonį kamuoja troškulys, retėja šlapinimasis, mažėja šlapimo kiekis, sutrinka inkstų veikla, paaštrėja veido bruožai (įkritusios akys), sausėja oda, vystosi širdies nepakankamumas ir kt. Negydomi tokie ligoniai miršta.
Cholera užsikrečiama fekaliniu – oraliniu būdu, dažniausiai per:
• užterštą vandenį (choleros sukėlėjas daugelį metų gali išgyventi vandens telkiniuose, todėl dažniausiai užsikrečiama geriant užterštą vandenį ar per tokiu vandeniu užterštą maistą, per ledą, pagamintą iš užteršto vandens. Cholera pasireiškia šalyse, kur nuolat trūksta švaraus geriamojo vandens, labai didelis gyventojų tankumas, žemas sanitarinis lygis);
• jūros maistą (žuvys ir vėžiagyviai gali būti užteršiami vandenyje bei juos ruošiant. Be to, kai kurios žuvys ir vėžiagyviai valgomi žali);
• maistą, užterštą po terminio paruošimo neteisingai saugant (užsikrečiama ir per maistą, kurį ruošia žmonės užsikrėtę ar sergantys cholera). Užsikrėtimo rizika per vaisius ir daržoves nedidelė, nes choleros vibrionas jautrus išdžiūvimui, rūgštims ir karščiui.
• užterštą vandenį (choleros sukėlėjas daugelį metų gali išgyventi vandens telkiniuose, todėl dažniausiai užsikrečiama geriant užterštą vandenį ar per tokiu vandeniu užterštą maistą, per ledą, pagamintą iš užteršto vandens. Cholera pasireiškia šalyse, kur nuolat trūksta švaraus geriamojo vandens, labai didelis gyventojų tankumas, žemas sanitarinis lygis);
• jūros maistą (žuvys ir vėžiagyviai gali būti užteršiami vandenyje bei juos ruošiant. Be to, kai kurios žuvys ir vėžiagyviai valgomi žali);
• maistą, užterštą po terminio paruošimo neteisingai saugant (užsikrečiama ir per maistą, kurį ruošia žmonės užsikrėtę ar sergantys cholera). Užsikrėtimo rizika per vaisius ir daržoves nedidelė, nes choleros vibrionas jautrus išdžiūvimui, rūgštims ir karščiui.
Vykstant į endemines choleros atžvilgiu šalis patartina:
• Gerti tik virintą (ne mažiau kaip 1 min.) arba chloru dezinfekuotą vandenį.
• Vartoti karštus gėrimus (arbatą, kavą), fasuotus buteliuose ar pakeliuose gėrimus, nes jie pavojaus nekelia.
• Nevartoti ledo gabaliukų, jei nesate tikri, kad jie pagaminti iš švaraus vandens.
• Valgyti tik rūpestingai termiškai paruoštą bei karštą maistą. Sunaikinti choleros sukėlėją gali tik temperatūra, ne mažesnė kaip +70oC visose maisto dalyse.
• Paruoštą maistą būtina laikyti atskirai nuo neapdorotų maisto produktų.
• Vengti žalio jūros maisto (žuvų, vėžiagyvių).
• Užsikrėsti per vaisius ir daržoves rizika maža, ypač prieš valgant nuplovus parūgštintame vandenyje, nulupus ar nuskutus žievelę.
• Gerti tik pasterizuotą ar virintą pieną.
• Įsitikinti, kad maistas, perkamas gatvėse, yra rūpestingai termiškai paruoštas.
• Kuo dažniau plauti rankas: prieš valgio ruošimą ir prieš valgymą bei pasinaudojus tualetu.
• Prieš valgant ar geriant įsitikinti maisto bei vandens kokybe.
• Grįžus iš kelionės ir 2 – 5 dienų laikotarpyje pradėjus vemti ir/ar viduriuoti, nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.
• Vakcinacija vykstant į endemines choleros šalis, tačiau būtina įsidėmėti, kad pasiskiepijus susidaro trumpalaikis imunitetas ir nesusidaro 100 proc. apsauga, todėl ir pasiskiepijus reikia laikytis ir kitų choleros profilaktikos priemonių.
• Gerti tik virintą (ne mažiau kaip 1 min.) arba chloru dezinfekuotą vandenį.
• Vartoti karštus gėrimus (arbatą, kavą), fasuotus buteliuose ar pakeliuose gėrimus, nes jie pavojaus nekelia.
• Nevartoti ledo gabaliukų, jei nesate tikri, kad jie pagaminti iš švaraus vandens.
• Valgyti tik rūpestingai termiškai paruoštą bei karštą maistą. Sunaikinti choleros sukėlėją gali tik temperatūra, ne mažesnė kaip +70oC visose maisto dalyse.
• Paruoštą maistą būtina laikyti atskirai nuo neapdorotų maisto produktų.
• Vengti žalio jūros maisto (žuvų, vėžiagyvių).
• Užsikrėsti per vaisius ir daržoves rizika maža, ypač prieš valgant nuplovus parūgštintame vandenyje, nulupus ar nuskutus žievelę.
• Gerti tik pasterizuotą ar virintą pieną.
• Įsitikinti, kad maistas, perkamas gatvėse, yra rūpestingai termiškai paruoštas.
• Kuo dažniau plauti rankas: prieš valgio ruošimą ir prieš valgymą bei pasinaudojus tualetu.
• Prieš valgant ar geriant įsitikinti maisto bei vandens kokybe.
• Grįžus iš kelionės ir 2 – 5 dienų laikotarpyje pradėjus vemti ir/ar viduriuoti, nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.
• Vakcinacija vykstant į endemines choleros šalis, tačiau būtina įsidėmėti, kad pasiskiepijus susidaro trumpalaikis imunitetas ir nesusidaro 100 proc. apsauga, todėl ir pasiskiepijus reikia laikytis ir kitų choleros profilaktikos priemonių.
Daugiau informacijos:
Beata Bukotaitė
8 615 17 383
beata@ulac.lt
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Beata Bukotaitė
8 615 17 383
beata@ulac.lt
Švietimo ir komunikacijos skyrius
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras