Balandžio 29 dieną Londone baigėsi kasmetinis Europos hipertenzijos draugijos 22-asis Arterinės hipertenzijos bei širdies ir kraujagyslių kongresas. Šių metų kongresui pateikta ne tik rekordiškai daug (daugiau nei 1800) mokslinių pranešimų, bet ir sulaukta daugiau nei 5000 dalyvių.
Ruošiamasi naujų rekomendacijų priėmimui
Po 2009 m. naujai įvertintų Arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo gairių laukiama parengtų naujų rekomendacijų, kurios, kaip planuojama, bus pristatytos 2013 m. rengiamame kongrese (tikimasi, kad 2012 m. Amerikos kardiologų draugija ir Širdies asociacija pristatys atnaujintas JNC8 AH diagnostikos ir gydymo rekomendacijas).
Kokių naujienų galima tikėtis naujosiose gydymo nuorodose? Šiame kongrese daug dėmesio buvo skirta 2011 m. NICE priimtoms rekomendacijoms apžvelgti bei kaip niekad daug dėmesio skirta arterinei hipertenzijai (AH) nustatyti. Priminsime, jog šios NICE gairės pirmą kartą rekomenduoja ambulatorinę kraujo stebėseną AH diagnozuoti, o jeigu šis tyrimas neprieinamas – tikslinga matuoti namie ir, nustačius AKS > 135/95 mm Hg, patvirtinti AH ir pradėti gydyti. Įdomu, jog gairėse nurodoma, kad namie matuojamo AKS 4–7 dienų vidurkis yra tikslesnis bei prognoziškai svarbesnis matmuo nei jo nustatymo vertė gydymo įstaigoje. Be to, ekspertai pripažįsta, kad ambulatoriškai vertinamas AKS yra geresnis klinikinis prediktorius, jautresnis ir specifiškesnis žymuo nei gydymo įstaigoje nustatomas AKS.
Klinikinėje praktikoje vis plačiau taikant naujus ankstyvus IŠL diagnostinius žymenis ir pripažįstant jų klinikinę bei prognozinę svarbą, turi būti keičiama ar tobulinama iki šiol taikoma širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos įvertinimo metodika. Kaip žinia, 2009 m. gairėse apie laboratorinius žymenis nekalbama, o ir iki šiol nevisiškai galima atsakyti apie jų sumarinę įtaką rizikai išsivystyti, ypač kalbant apie artimiausių 10 m. ŠKL rizikos išsivystymo vertinimą.
Šią įžvalgą patvirtina ir duomenys neseniai Circulation žurnale paskelbto tyrimo Cardiovasculair Lifetime Risk Pooling Project, kuriame įrodyta 61 585 vidutinio amžiaus sergančiųjų AKS ir rizikos veiksnių korekcijos reikšmė ŠKL išsivystyti. Minėtiems pacientams iki 55 m. amžiaus koregavus ŠKL rizikos veiksnius ir pasiekus AKS tikslines vertes, rizika išsivystyti ŠKL siekia 22–44 proc. O pacientų, kuriems iki 55 m. amžiaus nepavyko pasiekti tikslinių verčių, ŠKL komplikacijų rizika siekė 42–69 proc.
Atrasti nauji genai, turintys įtakos AKS
Vieną didžiausių mokslinių leidinių citavimo indeksą turintis žurnalas Nature, kuris bene pirmasis praneša naująsias teorines mokslo įžvalgas, paskelbė apie daugumos naujų genų reikšmę AKS, pulsiniam bei vidutiniam AKS ir ŠKL rizikos išsivystymui. Kol kas dar nežinoma, kokiu mechanizmu šie 43 genų lokusai veikia AKS, tačiau ateityje tai gali tapti naujais gydymo tikslais koreguojant AH.
Gydymui atspari arterinė hipertenzija ir nauji rizikos veiksniai
Daug dėmesio buvo skirta atsparios gydymui hipertenzijos terapijai. Dažnai ekspertų keliamas klausimas – ar mūsų nustatoma gydymui atspari AH iš tiesų yra atspari?
Iš tiesų, vertinant atsparumą gydymui, nevalia pamiršti įvertinti ir paciento mitybą (ar nesuvartojama daugiau kaip 5 g druskos, ar maiste pakanka kalio), vaistų vartojimo režimą, diuretikų vartojimą pagal objektyvizuotą inkstų funkciją. Taip pat reikia įvertinti galimą vaistų tarpusavio sąveiką, paciento miego higieną. Atsparios gydymui AH terapijai vis plačiau taikomas intervencinis inkstų kraujagyslių simpatinės denervacijos metodas, pateikiami ir teigiami rezultatai, tačiau jis vis dar vertinamas atsargiai ne tik dėl procedūros sukeliamos endotelio pažaidos, nutrūkusių organų tarpusavio reguliavimo ryšių, bet ir nežinomų šios procedūros atokiųjų rezultatų.
Vienas svarbiausių AH rizikos ir organų taikinių pažeidimo veiksnių yra obstrukcinė miego apnėja (OMA), sąlygojanti didelį simpatinės nervų sistemos aktyvumą. Kaip žinia, OMA yra susijusi ir su metaboliniu sindromu ar atskirais jo komponentais. Iki šiol nebuvo žinoma, ar patogenezinis OMA gydymas nuolatinio oro srauto aparatu (CPAP kvėpavimo terapijos aparatu TREND II CPAP) turi įtakos ŠKL baigtims. Viename dvigubai aklame tyrime pacientams, sergantiems OMA, buvo skirtas 3 mėn. gydymas CPAP aparatu. Nustatyta, jog šios grupės pacientams ženkliau sumažėjo AKS (3,9/2,5 mm Hg) bei pagerėjo metabolinio sindromo veiksnių korekcija, lyginant su grupe pacientų, kuriems buvo skirtas tariamas gydymas netikru CPAP aparatu.
Plačiau apie 2012 m. Arterinės hipertenzijos kongreso aktualijas skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalo“ Nr. 5.
Parengė dr. R. Kubilius