Lietuvos gastroenterologų draugijos geležies stokos mažakraujystės diagnostikos ir gydymo sergant žarnų uždegimo ligomis metodinės rekomendacijos

 

Lietuvos gastroenterologų draugijos geležies stokos mažakraujystės diagnostikos ir gydymo sergant žarnų uždegimo ligomis metodinės rekomendacijos

Gediminas Kiudelis ¹, Jonas Valantinas ², Limas Kupčinskas ¹, Valdimaras Svalbonas ³, Gitana Acutė ³, Rolandas Gerbutavičius ⁴

¹ LSMU Kauno klinikų Gastroenterologijos skyrius, ² VUL Santariškių klinikų Gastroenterologijos hepatologijos ir dietologijos centras, ³ Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos skyrius, ⁴ LSMU Kauno klinikų Hematologijos skyrius

 

Geležies stokos mažakraujystė yra viena dažniausių žarnų uždegimo ligų (ŽUL) sukeltų komplikacijų. Jos dažnumas opiniu kolitu ir Krono liga sergančių asmenų grupėje, įvairių tyrimų duomenimis, svyruoja nuo 15 iki 70 proc. Kad būtų užkirstas kelias geležies stokos sukeliamiems patologiniams procesams bei klinikiniams simptomams atsirasti, būtina laiku patologiją diagnozuoti ir veiksmingai gydyti.

Diagnostika

1. Visiems pacientams, sergantiems ŽUL, turi būti rutiniškai atliekamas kraujo tyrimas dėl mažakraujystės kas 6 mėnesius. Gydytojai privalo vadovautis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamais hemoglobino koncentracijos parametrais (1 lentelė).

1 lentelė. Minimalios hemoglobino ir hematokrito reikšmės įvairių grupių pacientams

Pacientų grupė	Hemoglobinas, g/l	Hematokritas, proc.
Vaikai nuo 6 mėn. iki 6 metų	110	33
Vaikai nuo 5 iki 11 metų	115	34
Vaikai nuo 12 iki 16 metų	120	36
Moterys	120	36
Nėščiosios	110	33
Vyrai	130	39

 

1. ŽUL sergantiems asmenims diagnozavus mažakraujystę, būtina nustatyti jos priežastį (-is) (2 lentelė).

2 lentelė. Mažakraujystės priežastys sergant ŽUL

Dažnos	Geležies stoka Lėtinės ligos anemija
Retos	Vitamino B12 stoka Folio rūgštis stoka Vaistai (tiopurinai, sulfasalazinas)
Labai retos	Hemolizė Mielodisplazija Hemoglobinopatijos

 

1. Geležies stokos mažakraujystei diagnozuoti turi būti tiriami šie kraujo parametrai: hemoglobinas, C reaktyvusis baltymas (CRB), feritinas, jei CRB ir feritino rodikliai dėl aktyvaus uždegimo proceso padidėję, – transferino saturacija. Ligos remisijos metu tyrimai turi būti kartojami kas 6–12 mėnesių, aktyvios ligos metu – kas 3 mėnesius ar dažniau.
2. Geležies atsargos sergant uždegimo ligomis vertinamos atsižvelgiant į ligos aktyvumą, feritino ir/ar transferino saturacijos parametrus (3 lentelė).

3 lentelė. Geležies stokos įvertinimas

	Feritinas, μg/l	Transferino saturacija, proc.
Sumažėjusios geležies atsargos, esant ligos remisijai	< 30
Sumažėjusios geležies atsargos esant aktyviai ligai	< 100	< 16
Normalios geležies atsargos	> 100	16–50
Galima geležies perkrova	> 800	> 50

 

Plačiau skaitykite „Gastroenterologija ir hepatalogija“ Nr. 1(7), 2013