I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Epilepsijos ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato epilepsijos ligų grupei priskiriamų ligų, pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją TLK-10 žymimų kodais nuo G 40.0 iki G 40.9 (toliau − epilepsijos), diagnozavimo, ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais, gydymo efektyvumo vertinimo ir stebėjimo tvarką.
2. Apraše vartojamos sąvokos:
Epilepsija − lėtinis polietiologinis neurologinio pobūdžio sutrikimas, pasireiškiantis kartotiniais savaiminiais epilepsijos priepuoliais.
Atspari gydymui epilepsija – tokios eigos epilepsija, kai po reguliaraus gydymo bent dviem tinkamai parinktais, gerai toleruojamais vaistais nuo epilepsijos (toliau – VNE) adekvačiomis dozėmis (monoterapija arba vaistų deriniu) epilepsijos priepuoliai kartojasi.
Valproatai – vaistiniai preparatai, kurių veiklioji medžiaga yra valproinė rūgštis (Acidum valproicum) arba natrio valproatas (Natrium valproatum), arba jų deriniai pagal anatominį terapinį cheminį (toliau – ATC) indeksą, patvirtintą Pasaulio sveikatos organizacijos, grupuojami į grupę N03AG01.
II. EPILEPSIJOS DIAGNOZAVIMAS
3. Šeimos gydytojas ar kitos profesinės kvalifikacijos gydytojas, pagal savo kompetenciją atlikęs tyrimus ir įtaręs epilepsiją, pacientą siunčia pas gydytoją neurologą arba gydytoją vaikų neurologą.
4. Diagnozuoti epilepsiją, nustatyti jos formą, skirti gydymą ar keisti ambulatorinio gydymo taktiką gali tik gydytojas neurologas arba gydytojas vaikų neurologas.
5. Epilepsija diagnozuojama įvykus dviem ir daugiau savaiminių epilepsijos priepuolių, išskyrus Aprašo 6 ir 7 punktuose nurodytus atvejus.
6. Epilepsija diagnozuojama įvykus vienam savaiminiam epilepsijos priepuoliui arba kartojantis išprovokuotiems epilepsijos priepuoliams, kai:
6.1. Priepuolis tęsėsi 10 minučių ar ilgiau;
6.2. Yra struktūrinių nervų sistemos pažeidimų požymių;
6.3. Yra epilepsijai būdingų pokyčių elektroencefalogramoje (toliau – EEG).
7. Epilepsija vaikams gali būti diagnozuojama ir nesant aiškių klinikinių priepuolių, kai pasireiškia tik epilepsinės kilmės encefalopatija (nustatomi progresuojantys elgesio ar pažinimo funkcijų sutrikimai ir daug išplitusių epilepsinės kilmės iškrovų EEG).
8. Epilepsija diagnozuojama įvertinus anamnezę, atlikus objektyvų neurologinį ištyrimą, EEG ir kitus būtinus instrumentinius bei laboratorinius tyrimus pagal gydytojo neurologo arba gydytojo vaikų neurologo kompetenciją.
9. Kiti tyrimai atliekami prireikus ar esant šioms situacijoms:
9.1. Miego EEG ir ilgalaikė vaizdo EEG stebėsena atliekama, kai būdravimo EEG yra nepakankamai informatyvi arba to reikia pagal paciento būklę;
9.2. Magnetinio rezonanso tomografija (toliau – MRT) skiriama, jei būtina išsiaiškinti epilepsijos etiologiją arba būna priepuolių, nors taikomas gydymas VNE;
9.3. Kompiuterinė tomografija atliekama, kai nėra galimybės atlikti MRT arba reikia skubaus vaizdo tyrimo.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 6, 2012 „Ekspertų rekomendacijos“