Dermatologijoje ligų sezoniškumas neišvengiamas
Ruduo – ne tik užauginto derliaus nuėmimo metas… Saulės spindulių stoka, žvarbus vėjas, šaltis ir kitos nepalankios oro sąlygos neigiamai veikia įvairiomis odos ligomis sergančių asmenų sveikatą. Juolab, kad odos ligos dažnai yra klastingos, lėtinės ir labai sunkiai arba išvis neišgydomos. Apie tai, kaip svarbu jas laiku diagnozuoti ir skirti tinkamiausią gydymą, apie tai, kas šiandien aktualu dermatologui, ir kiek svarbus jo ryšys su kitais specialistais, kalbamės su LSMU MA Odos ir venerinių ligų klinikos profesore Skaidra Valiukevičiene.
Kokios nuotaikos šiuo metu lydi dermatologus? Ar dermatologijoje juntamas ligų sezoniškumas? Į kokias lėtines patologijas sutelktas dermatovenerologų dėmesys?
Nuotaikos geros, pakilios, rudeniškos. Smagu todėl, kad ruduo yra palankus metas numatyti naujus darbus ir dirbti jau anksčiau planuotus. Vienas iš tokių svarbių darbų yra pasirengimas 11 Baltijos šalių dermatovenerologų kongresui, kuris vyks Kaune 2013 spalio 17–19 dienomis (www.badv 2013). Renginyje sulauksime Baltijos, Skandinavijos, Amerikos, Anglijos bei Vokietijos lektorių ir jaunų mokslininkų pranešimų. Renginys skirtas dermatovenerologams, šeimos gydytojams ir kitų sričių specialistams. Jo metu minėsime 90-ąsias Kauno akademinės dermatovenerologijos metines bei Lietuvos žvyneline sergančiųjų pacientų draugijos dvidešimtmetį.
Grįžtant prie rudens laikotarpio, be abejonės, dermatologijoje juntamas ligų sezoniškumas, nes kai kurios paūmėja būtent rudens laikotarpiu. Viena iš pagrindinių ligų, kuri paūmėja rudenį, yra žvynelinė (psoriazė). Jai, taip pat ir kitoms rudenį paūmėjančioms ligoms ir skiriame daugiausia dėmesio. Kaip nuolat aktualią sveikatos problemą dar galima paminėti ankstyvosios odos vėžio ir melanomos diagnostiką. Be žvynelinės, kita lėtinė liga, kurios eiga gali pablogėti daliai jaunuolių ir suaugusiųjų, sumažėjus saulės poveikiui, yra spuogai (aknė).
Lietuvoje odos ligų gydymo proveržis įvyko atradus biologinę terapiją. Buvo pristatytos naujosios Psoriazės diagnostikos ir gydymo gairės. Ar galite paminėti pastarųjų kelerių metų naujoves, kurias taikote kasdienėje praktikoje?
Taip, Lietuvoje sėkmingai taikoma žvynelinės gydymo metodika biologiniai preparatais. Vienas pagrindinių įgyvendintų siekių – patvirtintas centralizuotai tiekiamų biologinių vaistų biudžetas sunkiai žvynelinei gydyti. 34 pacientams nupirktas biologinis vaistas etarnaceptas (tumoro nekrozės faktoriaus antagonistas), kuriuo jie sėkmingai gydomi. Šis preparatas po gydytojų dermatologų konsiliumo skiriamas tik sergantiems sunkios formos žvyneline. Gydymas biologiniais vaistais ilgalaikis nepertraukiamas. Po vienerių metų gydymo patirties beje, ir remiantis literatūros duomenimis, mes pastebime tendenciją, kad kai kurie pacientai gydomi tuo pačiu biologiniu vaistu praranda optimalų atsaką į vaistą, pasiektą gydymo pradžioje. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį planuojant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą centralizuotam biologinių vaistų įsigijimui ir palikti dalį numatytų lėšų įsigyti ne vienos, bet kelių rūšių biologinių vaistų.
Ambulatorinėje profilaktikoje labai aktuali ir estetinė kosmetinė dermatologija, pavyzdžiui, aknės gydymas. Kokiai profesinės kompetencijos sričiai priklauso šios problemos sprendimas? Ar šią ligą turėtų gydyti dermatologai? O gal pakaktų ir šeimos gydytojo kompetencijos?
Aknė tikrai yra labai paplitusi lėtinė uždegimo liga. Mūsų epidemiologinis tyrimas, atliktas doktorantės Jurgitos Karčiauskienės Kauno miesto 7–19 metų vaikų ir jaunuolių grupėje, rodo, jog šios ligos paplitimas priklauso nuo amžiaus ir net 96 proc. 13–19 metų jaunuolių turi aknės išbėrimų. Pastaruoju metu aknės atvejų daugėja tarp vyresniojo amžiaus (nuo 40 m.) moterų. Vėlyvąją aknę gydyti sunkiau. Jos paūmėjimą skatina įvairūs veiksniai: stresas, mitybos ypatumai, pagal odos tipą netinkamos odos priežiūros priemonės bei prisidėjęs kartu irituojantis ar kontaktinis alerginis dermatitas arba veido rožinė. Kas turėtų rūpintis aknės valdymu – dermatologai ar šeimos gydytojai? Drauge visi kartu, atsižvelgiant į ligos sunkumą. Lengva akne sergantys pacientai turėtų būti gydomi šeimos gydytojo. Jei nėra atsako, tikslinga dermatologo konsultacija diagnozei tikslinti ir gydymo planui peržiūrėti. Gydymo sisteminiais antibiotikais ar izotretinoinu skyrimas sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkiai akne – dermatologo kompetencija.
Koks dermatologijos ryšys su vidaus medicina? Į ką dermatologai siūlo atkreipti dėmesį?
Dermatovenerologija ribojasi ne tik su chirurginio profilio specialybėmis gydant odos navikus ir trofines opas, bet ir turi labai daug sąsajų su vidaus medicina. Neretai pasitaiko, jog išsiaiškinta odos liga „atveda“ į nediagnozuotas vidaus ligas, kuria būtina gydyti. Norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, jog mūsų kasdienėje praktikoje daugėja vyresnio amžiaus pacientų, turinčių trofinių opų, kurias sukelia veninės ir arterinės kraujotakos nepakankamumas, rožės atkryčiai bei potromboflebito sindromas. Todėl profilaktika, lėtinio veninio ir arterinio nepakankamumo nepavėluotas konservatyvus ir operacinis gydymas, kuris angiochirurgo kompetencija, labai labai svarbu.
Nustatyta, jog metabolinis sindromas susijęs su sunkia žvyneline. Metaboliniai sutrikimai, bloginantys žvynelinės eigą, yra antsvoris, padidėjusi cholesterolio koncentracija ir cukrinis diabetas. Nustatyta, jog riebalų ląstelės (lipocitai) gamina tuos pačius uždegimo mediatorius kaip sergant žvyneline. Aterosklerozės plokštelėje sergant išemine širdies liga taip pat randama tokių pačių mediatorių, kurie prisideda prie nepalankios ligos eigos. Moksliniai tyrimai rodo, kad sunkia žvyneline sergančių asmenų gyvenimo trukmė yra trumpesnė, o miokardo infarkto rizika daug didesnė nei ja nesergančių. Todėl dermatologui svarbu žinoti, jog reikia laiku pradėti sunkios žvynelinės sisteminį gydymą, o šeimos gydytojui bendradarbiaujant su atitinkamų sričių specialistais tokiems pacientams kontroliuoti antsvorį ir kitas metabolines ligas.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 8, 2012