NUMERIO TEMA – ortopedija ir traumatologija
Lietuvos ortopedija traumatologija – tobulėjimo kelyje
Įvairių kaulų, sąnarių, raiščių, raumenų ligų, patiriamų traumų diagnostika, profilaktika ir gydymas yra pagrindinės ortopedo traumatologo veiklos kryptys. Operacijos, kuriomis šios ligos dažniausiai gydomos, neretai būna gana sudėtingos, kelia komplikacijų grėsmę ir sprendimai turi būti priimami greitai ir atsakingai. Kokia atsakomybė gula ant kiekvieno specialisto gydytojo traumatologo ortopedo pečių, kokia susiklosčiusi situacija šioje medicinos srityje, kokios jos perspektyvos – apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Mokslų akademijos Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovu, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantu specialistu profesoriumi Romu J. Kalesinsku.
Kaip pastaruoju metu plėtojosi traumatologija ir ortopedija? Kokios, Jūsų nuomone, pačios didžiausios ortopedijos ir traumatologijos srities naujovės bei atradimai?
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos ortopedija traumatologija žengė gana didelį žingsnį į priekį. Iki tol mums didžiulę įtaką darė Sankt Peterburgo, Maskvos, Kijevo, Minsko mokyklos. Negalima nepaminėti ir Rygos ortopedų traumatologų teiktų pamokų. Ir tik atkūrus nepriklausomybę, mūsų medikams atsivėrė galimybės susipažinti su Vokietijos, Švedijos, Austrijos, Norvegijos, Suomijos ir JAV ortopedų traumatologų atliekamomis operacijomis, tų šalių gydymo metodais, vykti į jų organizuojamus suvažiavimus, kongresus bei seminarus. Pirmieji mokymai vyko netolimojoje kaimynėje – Vokietijoje. Daugelis iš mūsų stažavomės Vokietijos Hamburgo Endo bei Kylio klinikų ligoninėse. Trumpalaikėse stažuotėse profesoriai, labai stiprūs savo srities specialistai, suteikė mūsų ortopedams traumatologams labai daug naudingų patarimų, pasidalijo praktine patirtimi, padėjo perimti žinias. Mes turėjome progą susipažinti su naujausiais to meto endoprotezais, todėl natūraliai susikūrė sąlygos Lietuvoje vystyti sėkmingą ir pažangų sąnarių endoprotezavimą.
Valstybinės ligonių kasos skyrė lėšų, už kurias buvo perkami kokybiški, naujausio tipo endoprotezai, ir mes galėjome juos pritaikyti pacientams. Dėl to manau, kad mes atliekame santykinai mažai pakartotinių operacijų lyginant su Skandinavijos šalimis. Komplikacijų kyla palyginti nedaug, nes mūsų universitetai rengia tikrai puikius specialistus ortopedus traumatologus, kurie taiko gerus, labai modernius endoprotezus. Visa, kas pažangu pasaulyje, prieinama ir mums, o kadangi mūsų specialistai mokėsi kartu su užsienio ortopedais traumatologais, jiems gerai žinoma visa mokslo pažanga.
Kokius išskirtumėte LSMUL Kauno klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinikos teikiamų paslaugų aspektus, atliekamų operacijų ir gydymo metodikos unikalumą, plėtojamas naujas šios medicinos srities kryptis?
Mūsų klinikos ortopedai traumatologai dirba kartu su kraujagyslių chirurgais, neurochirurgais, kardiochirurgais, pulmonologais, reumatologais ir kitais specialistais, kuriuos, esant reikalui, galime pasikviesti, nes jie yra šalia ir gali labai greitai pagelbėti. Mūsų centre sudarytos puikios darbo sąlygos, įrengtos naujos, specialiai ortopedinėms operacijoms atlikti pritaikytos, operacinės.
Kauno geografinė padėtis yra labai patogi daugeliui respublikos gyventojų, todėl skubios pagalbos iš mūsų specialistų gali sulaukti net ir atokesnių regionų gyventojai.
Dabar pradėtas statyti naujas Skubiosios pagalbos traumų centras, kuris teiks paslaugas viso regiono gyventojams. Tai reiškia, jog į šį centrą bus vežami ūmias traumas patyrę asmenys (nukentėjusieji eismo įvykiuose, sužalotieji ar susižaloję kitomis aplinkybėmis). Šiame centre dirbs specialios budinčiosios brigados. Centrą numatoma pastatyti 2014 m. pabaigoje. Mūsų specialistai atlieka visas endoprotezavimo operacijas.
Turime stiprią artroskopuotojų komandą, kuriai vadovauja prof. Rimtautas Gudas, todėl pas mus sėkmingai atliekamos sudėtingos sąnarių raiščių plastikos, kremzlių persodinimo, sąnarinio paviršiaus padengimo chondrocitais, išaugintais iš žmogaus ląstelių, ir perkeliamais atgal į sąnarį. Daugiau nei pusė visų atliekamų operacijų yra sudėtingos, jų negalėtų atlikti eilinės ligoninės specialistai, nes reikalingi ne tik įgūdžiai, žinios, bet ir pati moderniausia sudėtinga technika. Per metus Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikoje vidutiniškai atliekama per 4 tūkst. operacijų, iš kurių apie 1100–1200 – endoprotezavimo.
Sąnarių endoprotezavimas jau tampa įprastine antrojo lygmens sveikatos priežiūros įstaigose traumatologų teikiama stacionarine paslauga. Koks apskritai didžiųjų sąnarių endoprotezavimo paslaugos prieinamumas šalyje? Ar jis tolygus?
Šalyje visi pacientai yra lygūs ir, jei reikia, gali būti siunčiami konsultuotis su ortopedu traumatologu. Pacientai, kuriems būtina endoprotezavimo operacija, užpildo Valstybinei ligonių kasai prašymo formą Nr. 1. ir įrašomi į eilę. Paprastai laikas iki operacijos neapibrėžtas, nes viskas priklauso nuo to, kiek sąnarių endoprotezų nuperka Valstybinė ligonių kasa. Jeigu šioms priemonėms paskiriama daugiau lėšų, vadinasi, daugiau endoprotezų nuperkama, ir pacientų eilė greičiau „tirpsta“. Paprastai eilėje laukia daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Per metus Lietuvoje atliekama nuo 6 iki 7 tūkst. sąnarių endoprotezavimo operacijų.
Dažniausiai pažeidžiami klubo ir kelio sąnariai. Kai maždaug prieš 20 metų pradėjome tokias operacijas, daugiausiai buvo endoprotezuojama klubo sąnarių (maždaug 2/3 visų operacijų). Dabar skaičiai išsilygino: kelio ir klubo sąnario operacijų atliekama vienodai. Be klubo ir kelio sąnarių taip pat endoprotezuojami peties, alkūnės ir smulkieji sąnariai. Tačiau pastarųjų operacijų atliekama gerokai mažiau.
Kokie mikroinvazinės ortopedijos laimėjimai? Kaip vertinamos mūsų ortopedų traumatologų teikiamos paslaugos lyginant su kitomis šalimis?
Lietuvoje gana plačiai prigijo pažangios metodikos, ypač miniinvazinės technikos. Kuo reikšminga miniinvazija ortopedijoje? Visų pirma, tai operuojant galima išvengti komplikacijų, trumpesnis operacijos laikas, greitesnis pooperacinis gijimas. Aišku, Lietuvoje galėtų būti endoprotezuojama daugiau žmonių, bet tokių operacijų skaičių riboja valstybės finansiniai ištekliai. Tačiau gyventojai, kurie kenčia stiprų sąnario skausmą ar gali sąnario protezą nusipirkti patys, gali būti operuojami be eilės. Jiems Valstybinė ligonių kasa kompensuoja apytiksliai trečdalį endoprotezo kainos.
Miniinvazinės operacijos yra pažangesnės, nes daromi mažesni pjūviai, minimaliai atidalijami audiniai, todėl sparčiau ir efektyviau vyksta gijimo procesas, reabilitacija, žmogus daug greičiau sugrįžta į visavertį gyvenimą. Po endoprotezavimo pacientams taikoma kvalifikuota reabilitacija, be kurios nebūtų įmanoma sutrumpinti hospitalizavimo laiko. Dabar žmogus po endoprotezavimo operacijos ligoninėje gydomas vidutiniškai 6–7 paras, pasaulyje vidutiniškai 10–12 dienų. Taigi pažangesnė endoprotezavimo metodika lemia ir greitesnį sąnario funkcijos atkūrimą, ir trumpesnius lovadienius.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 10, 2012