Nugaros skausmas ir jo reabilitacinis gydymas
Rasa Mereckaitė
Centre Hospitalier Intercommunal Robert Ballanger, Prancūzija
2012 metų Pasaulio sveikatos organizacija duomenimis, apie 70–80 proc. žmonių bent kartą per gyvenimą yra patyrę nugaros skausmus. Nugaros skausmas kamuoja milijonus pasaulio gyventojų, blogina jų gyvenimo kokybę bei darbingumą. Prancūzijoje tai trečia pagal dažnumą neįgalumo priežastis. Statistika rodo, jog stuburo ligos – svarbi problema visame pasaulyje.
Nugaros skausmas yra nemalonus sensorinis ir emocinis potyris, susijęs su esamu ar galimu audinio pažeidimu arba nusakomas kaip toks pažeidimas. Šių dienų mokslininkai teigia, kad raumenų atpalaidavimas ir judėjimas turi labai svarbią reikšmę gydant nuolatinius nugaros skausmus apsieinant be vaistų ir operacijų.
Šiame straipsnyje bus aptartos svarbiausios juosmens skausmą (lombalgijos) sukeliančios priežastys ir pacientų reabilitacinis gydymas.
Stuburo anatominės savybės
Stuburas – žmogaus sveikatos pagrindas, nuo kurio priklauso gera savijauta, laikysena, vidaus organų veikla.
Stuburas sudarytas iš slankstelių, kuriuos dengia raumenys ir raiščiai. Tarp slankstelių yra įsiterpę tarpslanksteliniai diskai. Bet koks sužeidimas, trauma ar liga gali pažeisti nugaros raumenis, raiščius ar diskus ir sukelti nugaros skausmus.
Žmogaus nugara anatomiškai skiriama į penkias dalis:
- Kaklo dalis (7 kaklo slanksteliai);
- Krūtinės dalis (12 krūtinės slanksteliai);
- Juosmens dalis (5 juosmens slanksteliai);
- Kryžkaulis;
- Stuburgalis.
Dažniausiai nugaros skausmo sąvoka vartojama norint apibūdinti skausmą, kuris pasireiškia juosmeninėje stuburo dalyje.
Juosmeninė stuburo dalis – antra pagal dažnumą stuburo traumų vieta. Ji jungia dvi kūno dalis: santykinai nepaslankų dubenį ir santykinai nepaslankią krūtinės ląstą. Tuo tarpu pati juosmeninė stuburo dalis yra paslanki, dėl to dažnai traumuojama. Dažniausiai juosmeninės stuburo dalies traumos įvyksta ne dėl tiesioginio smūgio į juosmenį, o dėl stiprių ir greitų viso kūno judesių. Pajutus šios dalies skausmą pirmiausia reikėtų išsiaiškinti jo priežastį (etiologiją).
Nugaros skausmo priežastys
Nugaros skausmą gali sukelti ir sąlygoti daugelis įvairių priežasčių. Pagrindiniai veiksniai: fizinės traumos, netaisyklinga laikysena, neergonomiškos darbo padėtys, raumenų pertempimas ir jų spazmai, nuolatinės stuburo apkrovos, stuburo kanalo stenozė, tarpslankstelinių diskų išvaržos, spondilolistezė. Skirtingų priežasčių sukeliamas skausmas ir gydomas skirtingai.
Net 70 proc. atvejų nugaros skausmų priežastis lieka neaiški. Dažniau stuburą skauda žmonėms, kuriuos turi antsvorio, mažai juda, nesportuoja, dirba nepatogioje priverstinėje padėtyje, jaučia nuolatinį stresą.
Nugaros skausmai atsiliepia žmogaus psichikai, sukelia nuolatinę įtampą, slegia, o tai skatina juosmens raumenų įsitempimą, kuris dar labiau didina skausmą. Susidaro „užburtas ratas”, skausmas tampa lėtiniu net nesant tam ryškios priežasties.
Senstant tarpslankstelinių diskų elastinės savybės prastėja dėl jų dehidratacijos, todėl pakinta juosmeninės stuburo dalies lankstumas, diskas negeba tolygiai išlaikyti jam tenkančio spaudimo. Nuolatinis tos pačios vietos spaudimas sąlygoja problemos atsiradimą (Stark, 2000).
Nugaros skausmo rūšys
Skiriamos trys nugaros skausmo rūšys:
- Ūminis nugaros skausmas (trukmė 4 savaitės).
- Poūmis nugaros skausmas, kurio trukmė nuo 4 iki 12 savaičių.
- Lėtinis nugaros skausmas, kuris tęsiasi daugiau nei 3 mėnesius.
Lėtinį skausmą dažniausiai lemia įvairios sąlygos: bloga bendra organizmo būklė, depresija, miego sutrikimai, nejudra, socialiniai veiksniai. Lėtinis skausmas gali trukti ir visą gyvenimą. Šiam skausmui gydyti iki šiol plačiai taikoma elektroterapija. Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS) sumažina juosmeninėje dalyje juntamą skausmą, tačiau poveikis tik trumpalaikis. Iki šiol nėra patvirtintų statistinių duomenų, jog elektroterapijos poveikis išsilaikytų ilgą laiką, t. y. po 3–6 mėnesių buvę simptomai sugrįžta. Taigi būtina kartu su fizioterapijos priemonėmis tuo pat metu konsultuotis su kineziterapeutu dėl fizinės būklės stiprinimo. Kineziterapija – efektyvus lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo korekcijos metodas.
Ūminis raumenų skausmas atsiranda tada, kai greitai ir nepakankamai koordinuotai atliekamas judesys. Toks judesys sukelia ūminį raiščio ar raumens pažeidimą arba neadekvatų raumens spazmą, kuris sutrikdo vietinę arterinę ir veninę kraujotaką, dėl to sutrinka ir judėjimo sistemos elementų veikla. Pertempus raumenis ir raiščius, jaučiamas labiau išplitęs skausmas ne vienoje srityje, mažiau intensyvus, dažniau bukas ir maudžiantis (Skausmo medicina, 2005).
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2013, nr. 1