Doc. Edmundas Kaduševičius
LSMU MA Fiziologijos ir farmakologijos institutas, Klinikinės farmakologijos katedra
Daugiau negu 200 mln. gyventojų kasdien kenčia skausmą ir vartoja įvairių vaistų skausmui malšinti. Skausmą malšinančių vaistų suvartojimas nuolat didėja (vidutiniškai 5,3 proc. per metus skaičiuojant nuo 2001 iki 2012 metų) ir yra vienas didžiausių iš visų vaistų grupių. 2009 metais skausmą malšinančių preparatų buvo suvartota už 18,3 mlrd. JAV dolerių. Tačiau teigiama, kad skausmą malšinančių preparatų vartoja tik mažiau kaip 50 proc. visų ligonių, kuriems gydymas skausmą malšinančiais vaistais būtų naudingas ir pagerintų gyvenimo kokybę.
Kadangi skausmą kenčia labai didelė dalis visuomenės, dažnai skausmas gydomas netinkamai, skausmo gydymo programa – labai aktuali medicinos mokslo ir praktikos sritis.
Skausmą malšinantys preparatai buvo žinomi jau nuo antikos laikų, tačiau, nepaisant labai ilgos skausmą malšinančių preparatų vartojimo patirties, neurologijos bei patologijos mokslo naujovių ir naujų vaistinių preparatų atsiradimo rinkoje, skausmo gydymas vis dar tebėra nepakankamai efektyvus. Literatūros duomenys teigia, kad skausmo intensyvumas sumažėja tik 30–40 proc. ir mažiau negu 50 proc. ligonių, jeigu skausmą gydome vienu skausmą malšinančiu preparatu. Todėl kai kurie autoriai rekomenduoja racionalų skausmo gydymą keliais preparatais, nors tokiam gydymui įvertinti klinikinių tyrimų atlikta nepakankamai.
Visceralinio skausmo priežastys
Beveik 40 proc. ligonių, kurie kreipiasi į gastroenterologą, pilvo skausmo priežastis būna neaiški. Dažniausia pilvo skausmo priežastis yra dirgliosios žarnos sindromas ar funkcinė dispepsija. Visceralinį skausmą paprastai sukelia lygiųjų raumenų spazmai, tulžies takų bei žarnyno ligos: tulžies pūslės ir tulžies latakų akmenligė, šalia tulžies pūslės esančių audinių, tulžies latakų, dvylikapirštės žarnos uždegimas, pankreatitas, žarnų uždegimo liga, opinis kolitas ar Krono liga. Visceralinis skausmas dažnai pasireiškia dėl inkstų ir šlapimtakių akmenligės, inkstų geldelių, šlapimo pūslės uždegimo sukelto šlapimo takų lygiųjų raumenų spazmo, mėšlungiško noro šlapintis, skrandžio ir žarnyno lygiųjų raumenų spazmų, jeigu yra skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa ar esant skausmingoms menstruacijoms.
Beveik 28 proc. onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skundžiasi visceraliniu skausmu, kuris gali būti lydimas ir neuropatinio ar somatinio skausmo dėl ligos išplitimo vidaus organuose, organų obstrukcijos ar metastazių sukeliamo spaudimo bei infiltracinio proceso komplikacijų. Visceralinį skausmą dažnai lydi ir kiti simptomai, kaip antai pykinimas, vėmimas ar prakaitavimas.
Visceralinis skausmas sunkiau diagnozuojamas negu raumenų skeleto arba neuropatinis. Visceralinį skausmą dažniausiai lemia pasikartojantys sutrikimai ar ligos, kurios yra linkusios kartotis ir virsti lėtinėmis, todėl gydyti visceralinį skausmą sudėtingiau, gydymo rezultatai prastesni ir nepageidaujamų reakcijų tikimybė didesnė.
Visceralinio skausmo medikamentinis gydymas
Klinikinių tyrimų, kuriuose vertintas specifinių analgetikų poveikis slopinant visceralinį skausmą, atlikta labai nedaug. Dažniausiai klinikiniuose tyrimuose vertinamas analgetikų poveikis įvairios kilmės skausmui, t. y. somatiniam, neuropatinam ar visceraliam skausmui malšinti, todėl labai sunku atskirai įvertinti analgetikų poveikį visceraliniam skausmui.
Visceralinį skausmą dažniausiai gydome skausmą malšinančiais preparatais: paracetamoliu, analginu ar nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo ir skrandžio sulčių rūgštingumą neutralizuojančiais vaistais (antacidiniais). Tačiau dažniausiai gydant visceralinį skausmą vienu preparatu poveikis būna per silpnas, mat visceralinio skausmo mechanizme dalyvauja labai daug skirtingų neuromediatorių, jonų kanalų ar receptorių. Dėl šios priežasties klinikinėje praktikoje skausmą malšinantys preparatai yra derinami su spazmus atpalaiduojančiais preparatais, pavyzdžiui, drotaverinu (geriau žinomas kaip no-spa), hioscino bromidu, mebeverinu ar kitais, nors teoriškai šių poveikis yra abejotinas ir nepakankamas. Sudėtingu daugialypiu visceralinio skausmo mechanizmu galime paaiškinti, kodėl gydymas analgetikų deriniu yra veiksmingesnis negu monoterapija. Subalansuotas gydymas sudėtiniais analgetikai yra pranašesnis prieš monoterapiją ar gydymą dviem preparatais atskirai, nes: 1) veikliosios medžiagos papildo viena kitos poveikį, 2) preparato dozės parinktos siekiant adityvaus/sinerginio poveikio, 3) preparato efektyvumas ir saugumas įrodytas klinikiniais tyrimais, 4) preparatą patogiau vartoti.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2013, Nr. 1