Hipertenzinės krizės ir būklės diagnostika bei gydymas

1. Hipertenzinė krizė

SVARBI PASTABA: hipertenzinės būklės nuo ūminių hipertenzinių būklių kliniškai atskiriamos labiau pagal OTP, o ne AKS dydį.

  • Norint sėkmingai gydyti pacientus, būtina skubiosios pagalbos reikalingas hipertenzines būkles skirti nuo ūminių hipertenzinių būklių.

Skubiosios pagalbos reikalinga hipertenzinė būklė

  • Smarkiai padidėjęs AKS (dažnai > 220/140 mm Hg), kurį komplikuoja progresuojantis organų taikinių (CNS, širdies, inkstų ar gimdos nėštumo metu) pažeidimas.
  • Nėra apibrėžtos slenkstinės AKS reikšmės, patvirtinančios skubiosios pagalbos reikalingos hipertenzinės būklės diagnozę.
  • Dauguma organų taikinių pažeidimų įvyksta diastoliniam AKS esant > 120–130 mm Hg.

Klinikinės būklės, kurios laikomos skubiosios pagalbos reikalingos hipertenzinės būklės diagnostikos kriterijais

  • Ūminis kairiojo skilvelio (KS) nepakankamumas su plaučių edema.
  • Ūminės išemijos sindromas.
  • Ūminis inkstų nepakankamumas.
  • Su feochromocitoma susijusi krizė.
  • Atsisluoksniuojanti aortos aneurizma.
  • Hipertenzinė encefalopatija.
  • Intrakraninė hemoragija ar smegenų kraujagyslių komplikacija.
  • Intoksikacija uždraustomis cheminėmis medžiagomis (amfetaminai, kokainas).
  • Hipertenzija perioperaciniu periodu.
  • Sunki preeklampsija / eklampsija.
  • Simptominė mikroangiopatinė hemolizinė anemija.

Ūminė hipertenzinė būklė

  • Nustatoma pacientams, kurių AKS smarkiai padidėjęs (> 180/110 mm Hg) ir pasireiškia simptomų (kaip antai: stiprus galvos skausmas, dusulys), tačiau ūminio organų taikinių pažeidimo požymiai menki arba jų nėra.

2. Diagnostika

Daugeliu atvejų pradedant arterinės hipertenzijos gydymą įvertinami toliau nurodomi dalykai.

Anamnezė

  • Hipertenzijos trukmė ir sunkumas.
  • Vartojami receptiniai vaistai, išsiaiškinti, ar pacientas nevartoja narkotinių medžiagų, pvz.: monoamino oksidazės inhibitorių, kokaino, amfetaminų ir kt.
  • Gretutinės ligos ir organų taikinių pažeidimas (pvz., KS hipertrofija, lėtinė inkstų liga, buvęs insultas ar miokardo infarktas).
  • Buvusios hipertenzinės krizės.
  • Gydymosi vaistais nuo hipertenzijos režimo pažeidinėjimas.

Požymiai ir simptomai

  • Hipertenzinė encefalopatija gali pasireikšti:

–   galvos skausmu, sąmonės sutrikimais ar neryškiais CNS funkcijos sutrikimais.

–   tokiu atveju paprastai nustatoma pažengusi retinopatija su arteriolių pokyčiais, hemoragija ir eksudatu bei regos nervo pabrinkimas.

  • Pacientams ūminiu kairiojo skilvelio funkcijos nepakankamumu, pasireiškia dusuliu, kosuliu, ortopnėja ar plaučių edema.
  • Inkstų nepakankamumą reikia įtarti, jeigu yra oligurija ir / ar hematurija.
  • Galimi ūminio miokardo infarkto ar krūtinės anginos simptomai.
  • Ūminei hipertenzinei būklei būdinga:

–   AKS ≥ 160/110 mm Hg.

–   Stiprus galvos skausmas, oro stygius, kraujavimas iš nosies ar stiprus nerimas.

–   Gydymosi vaistais nuo hipertenzijos režimo nesilaikymas arba netinkamas gydymas.

–   Organų taikinių pažeidimo požymiai neženklūs arba jų neaptinkama.

Fizinis tyrimas

  • AKS matuojamas abiejose rankose ir bent vienoje kojoje:

–   nutukusiems pacientams reikėtų naudoti tinkamo dydžio manžetę.

  • Atidus širdies ir kraujagyslių sistemos ištyrimas (jungo venų ir periferinių kraujagyslių pulsacijos vertinimas, auskultacija ieškant ūžesių pilvo srityje):

–   atmesti antrinę hipertenziją (pvz., aterosklerozės sukeltą inkstų arterijų stenozę).

  • Plaučių tyrimas ir edemos nustatymas volemijai įvertinti.
  • Kryptingas neurologinis tyrimas.
  • Akių dugno tyrimas dėl regos nervo pabrinkimo.

Laboratoriniai / diagnostiniai tyrimai

  • Bendrasis kraujo tyrimas, elektrolitų pusiausvyra, kreatininas, šlapimo tyrimas su mikroskopiniu nuosėdų ištyrimu.
  • Kraujo tepinėlis mikroangiopatinei hemolizinei anemijai nustatyti.
  • Krūtinės ląstos rentgenograma pacientams, kuriems įtariamas širdies nepakankamumas (ŠN) ar plaučių liga.
  • EKG.
  • Galvos KT pacientams, kuriems nustatyta neurologinių pokyčių.
  • Echokardiografija KS funkcijai įvertinti ir skilvelių hipertrofijos požymiams nustatyti.

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 2, 2013