Opinis kolitas ir Krono liga – ypatumai nėštumo metu
Gyd. rez. Dalia Kasperavičiūtė
LSMU MA Gastroenterologijos klinika
Žarnų uždegimo liga yra lėtinė, dažniausiai nustatoma jauniems reprodukcinio amžiaus asmenims. Taigi ji turi didelę įtaka priimant sprendimus dėl šeimos planavimo. Gydant žarnų uždegimo ligą nėštumo metu svarbu pusiausvyra tarp optimalios ligos kontrolės ir vaistų saugumo. Šiame straipsnyje pateikiamos pagrindinės žarnų uždegimo liga sergančių nėščiųjų gydymo rekomendacijos remiantis literatūros apie nėštumą apžvalgomis.
Dauguma moterų, sergančių žarnų uždegimo liga, yra vaisingo amžiaus. Išsivysčiusiose Europos, Šiaurės Amerikos šalyse sergamumas opiniu kolitu (OK) ir Krono liga (KL) didėja. Kadangi apie 25 proc. moterų pastoja jau sirgdamos, gydytojai susiduria su rimtomis problemomis, jaudinančiomis ligones: ligos priežastys, paveldimumas, vaisingumas, gimdymas, vartojamų vaistų saugumas ir įtaka nėštumui bei žindymui. Žarnų uždegimo ligos atveju dažniausiai sutrinka tik žarnyno veikla, bet 60–80 proc. ligonių būna ir kitų, tiesiogiai su žarnyno veikla nesusijusių simptomų.
Ligos priežastys
Žarnų uždegimo ligos priežastys nėra aiškios, tačiau manoma, jog svarbūs genetiniai veiksniai bei imuninės sistemos pokyčiai, neabejojama genetiniu polinkiu. Jei vienas tėvų serga OK, rizika susirgti yra 1,6 proc., o jei KL – 5 proc. Jei serga abu tėvai, tikimybė padidėja iki 36 proc.
Įrodyta, kad įtakos ligos pasireiškimui turi aplinka ir pakitusi žarnyno mikroflora. Yra ir kitų veiksnių, skatinančių ligos pasireiškimą: padidėjęs konservantų kiekis maiste, rafinuotų angliavandenių vartojimas, rūkymas (rūkančios daugiau serga KL, o OK – mažiau), geriamųjų kontraceptikų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas, kūdikio nežindymas, persirgta perinatalinė infekcija.
Vaisingumas
Ligos aktyvumas pastojimo metu nulemia ligos eigą per visą nėštumą. Moterims, kurios pastoja esant OK ar KL remisijai, ligos atkryčio rizika yra tokia pat kaip ir ne nėščioms pacientėms. Jei pastojant liga buvo aktyvi, tokia ji liks ir visą nėštumą. OK atveju 24 proc. būklė nepagerės, 45 proc. gali pablogėti. Trečdaliui KL pacienčių būklė nėštumo metu išliks stabili, trečdaliui – pablogės, o dar trečdaliui – pagerės. Žarnų uždegimo liga sergančioms pacientėms patariama pastoti ligos remisijos metu.
Vyrams, planuojantiems tapti tėvais, rekomenduojama nevartoti sulfasalazino mažiausiai 4 mėnesius arba vartoti mesalaziną. Patikimai įrodyta, kad sulfasalazinas mažina spermatozoidų kiekį, judrumą ir turi įtakos jų morfologijai. Šie pakitimai yra grįžtami, normalizuojasi per du mėnesius nutraukus vaisto vartojimą. 5-ASA bei azatioprinas minėtų pakitimų nesukelia.
Pacientams, sergantiems KL ir nevartojantiems sulfasalazino, oligospermija galima dėl didelio ligos aktyvumo, mitybos ir kitų vaistų, galinčių sukelti spermatozoidų pokyčius, vartojimo. Nustatyta, kad žarnų uždegimo liga sergančių pacienčių vaisingumas sumažėja po chirurginio gydymo. Atliktas klinikinis tyrimas, kuriame lygintos dvi pacienčių grupės: 343 moterys, kurioms dėl OK buvo atlikta kolektomija, bei 1200 kontrolinės grupės moterų. Ligonių vaisingumas prieš kolektomiją nesiskyrė nuo bendrosios populiacijos. Po kolektomijos nevaisingumas buvo nustatytas 20 proc. pacienčių (p < 0,0001).
Šiaurės rytų Škotijoje atliktas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 466 žarnų uždegimo liga sergančios moterys taip pat patvirtino, kad pacienčių vaisingumas iki chirurginio gydymo nesiskyrė nuo bendrosios populiacijos, o po jo nevaisingų moterų padaugėjo (12, palyginti su 5 proc. iš sergančių KL, 25, palyginti su 7 proc. sergančių OK).
Plačiau skaitykite „Gastroenterologija ir hepatalogija“ Nr. 1(7), 2013