PSIP – gresiančio insulto pranašas. Kaip jį įveikti
Galvos kraujotakos sutrikimai, jų liekamieji reiškiniai bei vėlyvieji padariniai sveikatos priežiūros specialistams yra vieni aktualiausių ir kelia vis didesnį susirūpinimą. Ar įmanoma laiku įvertinti riziką ir pradėti adekvatų gydymą, kaip atitolinti grėsmingas ir neįgalumą sukeliančias ligas? Apie galvos kraujotakos baseino patologiją, praeinančios galvos smegenų išemijos priepuolio klinikinį įvertinimą, rizikos stratifikavimą, diagnostikos ir gydymo aktualijas kalbamės su VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinikai bei VUL Santariškių klinikų Neurologijos centrui atstovaujančiu profesoriumi Daliumi Jatužiu.
Galbūt yra kokių naujovių praeinančio smegenų išemijos priepuolio klinikinio ar mokslinio interpretavimo bei vertinimo praktikoje?
Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP) – tai trumpalaikis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis insulto požymiais, bet greitai praeinantis ir nesukeliantis ilgalaikės negalios. PSIP žmonės kartais vadina „mikroinsultu“.
Pagal daugiau kaip 30 m. vartojamą PSIP apibrėžimą, jo židininiai simptomai trunka iki 24 valandų nuo atsiradimo. 24 valandų riba 20 a. septintojo dešimtmečio viduryje buvo pasirinkta atskirti PSIP nuo išeminio insulto. Tada manyta, kad neurologiniai simptomai gali greitai ir visiškai išnykti tik tuo atveju, kai nėra negrįžtamo galvos smegenų audinio pažeidimo. Pastarąjį dešimtmetį, pradėjus plačiai taikyti neurovizualinius nervų sistemos tyrimo metodus, paaiškėjo, kad net ir trumpalaikių simptomų atvejais galvos smegenyse gali būti randama išeminio pažeidimo židinių, atitinkančių smegenų infarktą. Pavyzdžiui, 2007 m. tyrimo duomenimis, praeinantiems simptomams trunkant iki 1 valandos, 33 proc. pacientų MRT DWI tyrimu galvos smegenyse jau buvo nustatyta naujų išeminio pažeidimo židinių. Todėl dabartinėse gairėse siūloma PSIP apibrėžti kaip praeinantį neurologinės disfunkcijos epizodą, sukeltą židininės smegenų išemijos be ūminio infarkto požymių nenurodant simptomų trukmės.
Kitas svarbus aspektas yra tas, kad greitai praeinantys PSIP simptomai jokiu būdu nereiškia, kad žmogus gali nusiraminti ir nesikreipti į gydytoją. PSIP yra išeminio insulto pranašas: po buvusio PSIP insultas per 2 artimiausias paras įvyksta 4–5 proc. žmonių, per 1 savaitę – apie 11 proc., per 5 metus – 24–29 proc.
Ar, ieškant PSIP priežasčių, visais atvejais būtina susitelkti į intrakranijinių ir ekstrakranijinių arterijų vertinimą, ar kartu ieškoti ir kitų priežasčių? Kokios iš jų nustatomos dažniausiai?
PSIP įvyksta trumpam nutrūkus kraujo patekimui į tam tikrą smegenų sritį. Taip atsitinka dėl smegenis maitinančių kraujagyslių aterosklerozinio susiaurėjimo ir užakimo (trombozės) ar arterijos užsikimšimo trombu (kraujo krešuliu), kuris atkeliauja iš kitur (pvz., iš aterosklerozės pažeistų kaklo kraujagyslių ar širdies, esant sutrikusiam širdies ritmui, pažeistiems vožtuvams). Kartais trombai į galvos smegenis gali patekti iš kojų arba dubens venų (sergant venų ligomis).
Jaunesnio amžiaus pacientams pasitaiko ir kitokių priežasčių: širdies reumatas, ydos, širdies ritmo sutrikimai, kraujagyslių uždegimo ligos, arterijų atsisluoksniavimas, krešėjimo sistemos ligos. Taigi, vien kraujagyslių tyrimų dažnai nepakanka – tiriama širdis, krešėjimo rodikliai ir faktoriai, ieškoma sisteminių uždegimo ligų ir pan.
Koks būtų PSIP rutininis tyrimo algoritmas ir kuriais atvejais pacientą būtina siųsti neurologo konsultacijos?
Neurologinės būklės įvertinimas reikalingas visais atvejais. Jei šeimos ar kitos specialybės gydytojas nėra užtikrintas dėl savo kompetencijos atlikti neurologinės būklės įvertinimą, reikėtų pacientą siųsti pas neurologą, ypač jei praeinančių neurologinių simptomų epizodas įvyko pirmą kartą gyvenime. Po klinikinio įvertinimo ir išsamios anamnezės surinkimo reikalingi kai kurie instrumentiniai tyrimai (EKG, galvos kompiuterinė tomografija, kaklo (kai kada – ir intrakranijinių) kraujagyslių ultragarsinis tyrimas, kraujo tyrimai (bendrasis hematologinis tyrimas, gliukozės ir lipidų kiekis kraujyje, jei vartojama antikoaguliantų – krešėjimo tyrimai), jaunesnio amžiaus pacientams arba įtariant kardiogeninės kilmės emboliją į smegenis – širdies ultragarsinis tyrimas). Kai kada netgi tenka atlikti kaklo ir galvos kraujagyslių angiografiją. Tyrimo tikslas – įvertinti modifikuojamuosius insulto rizikos veiksnius ir nustatyti galimas PSIP priežastis, kurioms reikalingas specifinis gydymas.
Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 3, 2013