Kepenų vartų cholangiokarcinoma

Gyd. rez. Mindaugas Urba

LSMU MA Gastroenterologijos klinika

 

Kepenų vartų cholangiokarcinomapiktybinis navikas, kilęs iš ekstrahepatinių tulžies latakų epitelio, atsirandantis proksimaliau ductus cysticus ir ductus hepaticus communis susijungimo vietos, apimantis bendrąjį kepenų lataką bei dešinįjį ir kairįjį kepenų lataką. Navikas, apimantis latakų išsišakojimą, vadinamas Klatskin naviku.

Epidemiologija

Kepenų vartų cholangiokarcinoma yra reta navikinė liga, JAV kasmet naujai diagnozuojami 1–2 atvejai 100 tūkst. gyventojų. 2/3 visų atvejų nustatomi 50–70 metų amžiaus grupėje, dažniau vyrams nei moterims. Nors šiam navikui būdingas lėtas augimas bei vėlyvas metastazavimas, vidutinis negydomų pacientų išgyvenamumas – 6 mėnesiai, o 5 metus po radikalaus naviko pašalinimo išgyvena nuo 20–40 proc. pacientų.

Etiopatogenezė

Daugeliu atvejų cholangiokarcinoma nustatoma nesant aiškaus etiologinio veiksnio. Cholangiokarcinomos rizikos veiksniai: pirminis sklerozinis cholangitas, tulžies latakų akmenligė, kepenų parazitai (Opistorchis viverin), tulžies latakų sklaidos sutrikimai (tulžies latakų cistos, Caroli liga), anksčiau vartota kontrastinė medžiaga Thorotrast. Pagrindinis patofioziologinis bruožas būdingas visoms minėtoms patologinėms būklėms – lėtinis tulžies latakų uždegimas.

Klasifikacija

Kepenų vartų cholangiokarcinoma klasifikuojama pagal Bismuth-Corlette klasifikaciją į 4 tipus:

  • I tipas – navikas apima bendrąjį kepenų lataką (BKL);
  • II tipas – BKL navikas apima bifurkaciją, bet neišplitęs į segmentinius latakus;
  • III a tipas – navikas išplitęs į dešiniuosius segmentinius tulžies latakus;
  • III b tipas – navikas išplitęs į kairiuosius segmentinius tulžies latakus;
  • IV tipas – navikas išplitęs į abiejų pusių segmentinius tulžies latakus.

Remiantis šia klasifikacija apibūdinamas naviko išilginis išplitimas hepatiniuose tulžies latakuose, tai svarbu numatant operacijos apimtį, o naviko rezektabilumui ir išgyvenamumo prognozei įvertinti naudojama TNM klasifikacija (2010 m.). Siekiant kuo tiksliau įvertinti naviko rezektabilumą rekomenduojama kartu su TNM klasifikacija naudoti Blumgart T kriterijaus stadijų sistemą.

Pagal morfologiją kepenų vartų cholangiokarcinoma skiriama į sklerozinę, nodulinę ir papilinę. Dažniausia sklerozinė forma, kuriai būdingas augimas ir plitimas pogleivyje, o nodulinei ir papilinei – gleivinėje. Dažniausias histologinis tipas – adenokarcinoma (95 proc.), likusią dalį sudaro plokščiųjų ląstelių, smulkiųjų ląstelių ir kiti tipai.

 

 

Plačiau skaitykite „Gastroenterologija ir hepatalogija“ Nr. 1(7), 2013