Giedrius Gylys, dr. Giedrė Alzbutienė
LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika
Įvadas
Tik netikėtai Perui Ingmarui Branemarkui atradus osteointegracijos procesą, 1952 metais kilo minčių apie implantuojamąsias klausos technologijas [1]. Turėjo praeiti dar 25 metai, kad pirmasis kaule įsriegiamas klausos aparatas patektų į rinką. Nuo to laiko praėjo daug metų, pasikeitė ne tik garso procesoriaus forma, bet ir technologija – jis iš analoginio jau tapo visiškai skaitmeniniu, užtikrinančiu ženkliai geresnį kalbos suvokimą triukšme [2]. Atsižvelgus į pasitaikančias odos komplikacijas, patobulinta ir titaninio implanto (sraigto) forma, kuris dabar yra mažo kūgelio pavidalo. Kartu prasiplėtė ir garso procesoriaus stiprinimo diapazonas, atsirado galimybė padėti vienpusiu kurtumu sergantiems žmonėms. Didžiulė pažanga buvo tuomet, kai buvo imta gaminti BAHA, įkomponuotus į galvos juostelę. Tokiu būdu BAHA gali naudoti ir labai maži vaikai, kuriems dėl nepakankamo kaukolės kaulo storio dar negalima įsriegti BAHA implanto. Be to, BAHA sistemos su juosta dėvėjimas padeda tiksliau prognozuoti tikėtiną BAHA implantacijos veiksmingumą. Vaikai, dėvintys BAHA juostą, vėliau lengviau pripranta ir geriau toleruoja įsriegtą implantą [1, 3, 4]. BAHA implanto veikimo principas parodytas 1 paveiksle. Dabar pasaulyje jau yra įsriegta apie 70 tūkst. BAHA implantų. Lietuvoje pirmoji BAHA implantacija buvo atlikta LSMUL KK Ausų, nosies, gerklės ligų klinikoje 2007 m. [5].
Indikacijos
Modernėjant skaitmeniniam garso procesoriui, BAHA implantacijos indikacijos plečiasi [3, 4]. Dabar BAHA sistemą implantuoti siūloma, kai yra:
- neoperabili įgimta išorinės klausomosios landos atrezija ar stenozė;
- būklės po ausies operacijų, kai kitos ausies klausa nepažeista, o pažeistos ausies kaulo – oro tarpas viršija 30 dB;
- nuolatos šlapiuojanti ausis;
- vienpusis kurtumas, kai kitos ausies klausa nepažeista;
- neurosensorinis vienpusis klausos pažeidimas po vestibulinio nervo švanomos ar kito auglio pašalinimo;
- netoleravimas įprastinio klausos aparato.
Įgimta išorinės klausomosios landos atrezija yra tikras iššūkis otochirurgui, o operacijos rezultatais besidžiaugiančių – išties nedaug. Situaciją neretai sunkina ir kartu esančios klausos kauliukų anomalijos. Šios patologijos atveju rekomenduojama BAHA įsriegiamo klausos aparato operacija, nes ji yra mažiau traumuojanti ir padedanti grąžinti klausą pacientui [4, 6]. Estetine prasme dar lieka išspręsti kaušelio nebuvimo ar hipoplazijos klausimą (2 pav.) [7].
Keičiantis gyvenimo kokybės supratimui, kilo klausimas, kaip galima padėti žmonėms, kurie po lėtinio otito operacijų ar nepavykus atkurti klausos kauliukų funkcijos, blogiau girdi viena ausimi. Dažniausiai šių pacientų klausos tarp abiejų ausų skirtumas yra didesnis nei 30 dB, todėl klausos reabilitacija įprastiniais klausos aparatais sudėtinga dėl perklausymo fenomeno. Šiuo atveju BAHA padeda išvengti minėto perklausymo fenomeno.
Tikriausiai kiekvienas otorinolaringologas yra susidūręs su pacientais, kuriems po lėtinio otito operacijų nepavyksta „išsausinti“ ausies, kad ir koks gydymas būtų taikomas. Tai gali būti susiję su paciento imunine būkle ar tam tikra operavimo technika. Šiems pacientams įprastinio klausos aparato dėvėjimas dar labiau stiprina ausies pūliavimą, ir situacija tampa itin sudėtinga. Kartotinė operacija ne visada efektyvi ar net galima. Tokiais atvejais BAHA implantacija būtų pirmaeilis metodas. BAHA klausos implantas neturi kontakto su pooperacine ertme ar landa ir stiprina klausą per kaulą [8]. Šią operaciją, jei reikia, galima atlikti kartu su daline petrozektomija, kuri visiškai išsprendžia šlapiavimo problemą.
Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2013 Nr. 1