Darbo aplinkos veiksnių poveikio sveikatai ekspertizė pulmonologijoje
Rita Raškevičienė
LSMU MA Alergologijos ir pulmonologijos klinika
Šiandieninėje darbo aplinkoje darbuotojus dažnai vienu metu veikia keletas žalingų veiksnių, kurių kompleksinis poveikis turi įtakos tiek profesinei, tiek ir neprofesinei patologijai atsirasti. Galimo etiologinio ar ligą skatinančio veiksnio (darbo, namų aplinkoje esančio rizikos veiksnio) išsiaiškinimas ir pašalinimas laiku sudaro sąlygas efektyvesniam gydymui ir gali užkirsti kelią tolesniam ligos progresavimui, lemiančiam ilgalaikį nedarbingumą, o ilgainiui ir neįgalumą. Ne veltui dar 17 amžiuje Bernardino Ramazzini, laikomas darbo medicinos tėvu, visiems gydytojams nurodė klausti apie paciento profesiją, užsiėmimo pobūdį. Darbas aplinkoje, užterštoje dulkėmis ar cheminių junginių garais, gali provokuoti ar sunkinti kvėpavimo takų ir/ar alerginės ligos eigą.
Siekiant išsaugoti darbuotojų sveikatą ir darbingumą, užkirsti kelią sveikatos sutrikimams atsirasti bei nustatyti ligas ankstyvos stadijos, atliekami privalomi darbuotų sveikatos tikrinimai. Jie gali būti išankstiniai (prieš pradedant dirbti), periodiniai (dirbant) ir neeiliniai (nesilaikant periodiškumo). Už darbuotojo siuntimą tikrintis sveikatos profilaktiškai atsako darbdavys. Jis išduoda Asmens medicininę knygelę F 048/a, kurioje privalo nurodyti darbuotoją veikiančius kenksmingus ir/ar pavojingus veiksnius. Privalomus profilaktinius darbuotojų sveikatos tikrinimus atlieka darbo medicinos gydytojas arba šeimos gydytojas, išklausęs 36 val. darbo medicinos kursą, privalomai arba prireikus konsultuodamasis su kitais gydytojais specialistais: alergologais, pulmonologais, otorinolaringologais, neurologais, radiologais ir kt. Kiekvienas sveikatą tikrinantis gydytojas atsako už sveikatos tikrinimo kokybę ir įrašo tikrinimo rezultatus į F Nr.25/a. Galutinį sprendimą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo (galimybės dirbti darbą) priima darbo medicinos gydytojas arba šeimos gydytojas, įvertinęs gydytojų specialistų konsultacijas ir tyrimų rezultatus. Taigi gydytojai specialistai taip pat turėtų žinoti rizikos veiksnių poveikį sveikatai.
Profesinio tinkamumo ekspertizė
LR Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės mėn. 31 d. įsakymo Nr. 301 13 priede, reglamentuojančiame asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir/ar pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarką, nurodoma, jog asmenims, sergantiems bet kurios lokalizacijos tuberkulioze, kurie išskiria mikobakterijas, lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis (bronchitas, emfizema, LOPL, astma, bronchektazės), kai yra indikacijų taikyti ilgalaikę oksigenoterapiją, dirbti profesinės rizikos sąlygomis draudžiama, t. y. šie asmenys negali dirbti jokio kenksmingo ar/ir pavojingo darbo. Be to, yra alerginių bei kvėpavimo takų ligų, kuriomis sergantis asmuo negali dirbti veikiamas tam tikrų rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, astma, lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai yra kontraindikacija dirbti aplinkoje, kur veikia daugelis cheminių veiksnių (1 lentelė), naktinio darbo neturėtų dirbti sergantys LOPL, astma, intersticinėmis plaučių ligomis (J80, J84), padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis (narais) negali dirbti sergantys astma, lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis bei turintys lėtinį kvėpavimo nepakankamumą asmenys.
Ne paslaptis, kad tikrinami darbuotojai, baimindamiesi prarasti darbo vietą, neatskleidžia savo sveikatos problemų, slepia ligas ir net neįgalumą, tad tikrinant sveikatą profilaktiškai kontraindikacijos dirbti išsiaiškinamos nedažnai. Tokiais atvejais liga, nepaisant taikomo intensyvaus gydymo, dažnai atsinaujina ir progresuoja, ypač tai pasakytina apie astmą ir kitas alergines ligas. Nors kai kurių užsienio autorių nuomone, tinkamai sureguliavus gydymą bei kontroliuojant ligą, žmogus ir toliau gali likti savo darbo vietoje ir tęsti darbą. Vis dėlto tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu atitinkamai kontroliuojami ir koreguojami darbo aplinkos veiksniai: jie turi būti pašalinti iš darbo vietos ar kiek įmanoma sumažintas jų poveikis taip, kad nekenktų sveikatai [2]. Tai įmanoma tik tada, kai darbų sauga ir profesinė sveikatos priežiūra įmonėje funkcionuoja efektyviai, ir darbo vieta yra individualiai pritaikoma sergančiam darbuotojui. Tenka apgailestauti, kad daugumoje Lietuvos įmonių, ypač smulkiose ir vidutinėse, profesinės sveikatos priežiūros iš viso nėra, todėl susirgę darbuotojai nekeisdami darbo vietos rizikuoja savo sveikata: gydymas nėra efektyvus, liga progresuoja, lemia ilgalaikį nedarbingumą, ilgainiui ir neįgalumą, o tai reiškia padidėjusias išlaidas tiek darbdaviui, tiek sveikatos apsaugos sistemai.
Darbo medicinos gydytojo vaidmuo
Darbo medicinos gydytojo funkcija – įvertinti darbuotojo profesinį tinkamumą, konsultuoti darbuotojus bei darbdavius įvairiais su profesine sveikata susijusiais klausimais, užtikrinti nepavėluotą profesinių ligų diagnostiką.
Paprastai pacientai matydami, jog darbo sąlygos blogina ligos eigą, mano, jog liga profesinė. Tačiau ši nuostata ne visuomet teisinga. Profesinė liga – ūminis ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir/ar pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. Tai ligos, išvardytos Lietuvos profesinių ligų sąraše, kurių tiesioginė ir pagrindinė priežastis yra profesinio veiksnio poveikis. Profesinė liga nustatoma tik tiems asmenims, kurie yra drausti socialiniu draudimu dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Profesinės ligos diagnozę gali patvirtinti tik darbo medicinos gydytojas, detaliai ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos sutrikimus ir jų sąsajas su darbo sąlygomis. Todėl visais atvejais iškilus neaiškumams dėl paciento darbo sąlygų neigiamo poveikio sveikatai, jo galimybės tęsti darbą ar įtariant galimą profesinę ligą būtina pacientą siųsti darbo medicinos gydytojo konsultacijos.
Plačiau skaitykite „Pulmonologija, imunologija ir alergologija“ Nr. 1, 2013
t dirbti), periodiniai (dirbant) ir neeiliniai (nesilaikant periodiškumo). Už darbuotojo siuntimą tikrintis sveikatos profilaktiškai atsako darbdavys. Jis išduoda Asmens medicininę knygelę F 048/a, kurioje privalo nurodyti darbuotoją veikiančius kenksmingus ir/ar pavojingus veiksnius. Privalomus profilaktinius darbuotojų sveikatos tikrinimus atlieka darbo medicinos gydytojas arba šeimos gydytojas, išklausęs 36 val. darbo medicinos kursą, privalomai arba prireikus konsultuodamasis su kitais gydytojais specialistais: alergologais, pulmonologais, otorinolaringologais, neurologais, radiologais ir kt. Kiekvienas sveikatą tikrinantis gydytojas atsako už sveikatos tikrinimo kokybę ir įrašo tikrinimo rezultatus į F Nr.25/a. Galutinį sprendimą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo (galimybės dirbti darbą) priima darbo medicinos gydytojas arba šeimos gydytojas, įvertinęs gydytojų specialistų konsultacijas ir tyrimų rezultatus. Taigi gydytojai specialistai taip pat turėtų žinoti rizikos veiksnių poveikį sveikatai. Profesinio tinkamumo ekspertizė LR Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės mėn. 31 d. įsakymo Nr. 301 13 priede, reglamentuojančiame asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir/ar pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarką, nurodoma, jog asmenims, sergantiems bet kurios lokalizacijos tuberkulioze, kurie išskiria mikobakterijas, lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis (bronchitas, emfizema, LOPL, astma, bronchektazės), kai yra indikacijų taikyti ilgalaikę oksigenoterapiją, dirbti profesinės rizikos sąlygomis draudžiama, t. y. šie asmenys negali dirbti jokio kenksmingo ar/ir pavojingo darbo. Be to, yra alerginių bei kvėpavimo takų ligų, kuriomis sergantis asmuo negali dirbti veikiamas tam tikrų rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, astma, lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, viršutinių kvėpavimo takų atrofiniai pakitimai yra kontraindikacija dirbti aplinkoje, kur veikia daugelis cheminių veiksnių (1 lentelė), naktinio darbo neturėtų dirbti sergantys LOPL, astma, intersticinėmis plaučių ligomis (J80, J84), padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis (narais) negali dirbti sergantys astma, lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis bei turintys lėtinį kvėpavimo nepakankamumą asmenys. Ne paslaptis, kad tikrinami darbuotojai, baimindamiesi prarasti darbo vietą, neatskleidžia savo sveikatos problemų, slepia ligas ir net neįgalumą, tad tikrinant sveikatą profilaktiškai kontraindikacijos dirbti išsiaiškinamos nedažnai. Tokiais atvejais liga, nepaisant taikomo intensyvaus gydymo, dažnai atsinaujina ir progresuoja, ypač tai pasakytina apie astmą ir kitas alergines ligas. Nors kai kurių užsienio autorių nuomone, tinkamai sureguliavus gydymą bei kontroliuojant ligą, žmogus ir toliau gali likti savo darbo vietoje ir tęsti darbą. Vis dėlto tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu atitinkamai kontroliuojami ir koreguojami darbo aplinkos veiksniai: jie turi būti pašalinti iš darbo vietos ar kiek įmanoma sumažintas jų poveikis taip, kad nekenktų sveikatai [2]. Tai įmanoma tik tada, kai darbų sauga ir profesinė sveikatos priežiūra įmonėje funkcionuoja efektyviai, ir darbo vieta yra individualiai pritaikoma sergančiam darbuotojui. Tenka apgailestauti, kad daugumoje Lietuvos įmonių, ypač smulkiose ir vidutinėse, profesinės sveikatos priežiūros iš viso nėra, todėl susirgę darbuotojai nekeisdami darbo vietos rizikuoja savo sveikata: gydymas nėra efektyvus, liga progresuoja, lemia ilgalaikį nedarbingumą, ilgainiui ir neįgalumą, o tai reiškia padidėjusias išlaidas tiek darbdaviui, tiek sveikatos apsaugos sistemai. Darbo medicinos gydytojo vaidmuo Darbo medicinos gydytojo funkcija – įvertinti darbuotojo profesinį tinkamumą, konsultuoti darbuotojus bei darbdavius įvairiais su profesine sveikata susijusiais klausimais, užtikrinti nepavėluotą profesinių ligų diagnostiką. Paprastai pacientai matydami, jog darbo sąlygos blogina ligos eigą, mano, jog liga profesinė. Tačiau ši nuostata ne visuomet teisinga. Profesinė liga – ūminis ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir/ar pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. Tai ligos, išvardytos Lietuvos profesinių ligų sąraše, kurių tiesioginė ir pagrindinė priežastis yra profesinio veiksnio poveikis. Profesinė liga nustatoma tik tiems asmenims, kurie yra drausti socialiniu draudimu dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Profesinės ligos diagnozę gali patvirtinti tik darbo medicinos gydytojas, detaliai ištyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos sutrikimus ir jų sąsajas su darbo sąlygomis. Todėl visais atvejais iškilus neaiškumams dėl paciento darbo sąlygų neigiamo poveikio sveikatai, jo galimybės tęsti darbą ar įtariant galimą profesinę ligą būtina pacientą siųsti darbo medicinos gydytojo konsultacijos.
Plačiau skaitykite „Pulmonologija, imunologija ir alergologija“ Nr. 1, 2013